Šiomis dienomis mūsų jau neturėtų stebinti, kad viešoji erdvė darosi vis atviresnė nuomonių įvairovei, o pliuralistinis įvairovės imperatyvas svarbesnis už tokį mąstymo būdą, kuris priartintų mus prie tiesos ar savo susiaurinta prasme bent leistų nepasiklysti gausėjančios informacijos džiunglėse. Be abejonės, laisvė išsakyti žodį yra vienas didžiausių šiandieninės demokratijos nuopelnų. Teisė laisvai reikšti mintis – pamatinė demokratijos prielaida, tačiau, sukūrus jai…

Žinome vieną galingą Vakarų kultūros archetipą apie tiesą. Tai Romos prokuratoriaus Poncijaus Piloto klausimas Jėzui Kristui: „Kas yra tiesa?“ (Jn 18, 38) Šis klausimas galutinai išskyrė Jėzų ir Romos valdžią. Ką į jį galėjo atsakyti Jėzus, monoteizmą išpažįstantis Palestinos gyventojas? Tiesa yra tai, kad Dievas yra Jo Tėvas, kad Jėzus žmonėms neša gerąją naujieną, kuri juos išlaisvins. Jo tiesa, kitaip…

Tradicinį filosofą vadiname herojiškuoju filosofu. Jo didysis žygdarbis – anapusybės laimėjimas ir šio pasaulio nuvertinimas. Tad herojiškieji filosofai ilgą laiką bėgo nuo šio pasaulio, nuo mūsų daiktinės padėties ir siekė laimėti anapusybę. Herojiškasis filosofas, nesvarbu – Platonas, Plotinas ar ankstyvosios Bažnyčios tėvas, paprastai stengiasi atmesti šį pasaulį. Savo gyvenamojo meto dalykus jie siekė įveikti dėl kito pasaulio, anapusybės, dieviškosios transcendencijos.…

Prof. habil. dr. Rita Šerpytytė buvo apdovanota Vilniaus universiteto Filosofijos studentų mokslinės draugijos Filosofinės bulvės apdovanojimu už reikšmingiausią indėlį į Lietuvos filosofiją 2013 metais. Filosofei pagerbti tradiciškai buvo skaitomas laudatio.   Ką jau ką, bet vieną dalyką mokydamiesi pas gerbiamą profesorę Ritą Šerpytytę išmokome ne vienas: apsibrėžti teritoriją, t. y. nusakyti locus, iš kurio kalbama. Koks yra šio laudatio, šio…

Dabartinio žmogaus didžioji fantazija apie meilę – mylėti nesusižeidžiant. Kaip kava be kofeino, alus be alkoholio ar pyragaitis be cukraus, taip psichologiškai saugi meilė užtikrina šiandieninio žmogaus rūpinimąsi sveiku gyvenimo būdu – tiek kūnišku, tiek psichologiniu. Prancūzų filosofas Alainas Badiou rašė, kad šiais laikais Paryžiuje pažinčių tarnybų reklaminiuose plakatuose sakoma: „Mylėk nekrisdamas į meilę.“ Prancūziškas ir angliškas pasakymai tomber amoureux…

|Pabaiga. Pradžia Nr. 10.| Negana to, kad mums sunku suvokti šį faktą, kurio mąstymas ir yra šiuolaikinės kultūros ypatybė, reikia atsižvelgti į dar vieną sunkumą, būtent tai, kad kiti, neideologiniai, socialiniai procesai gali paversti ideologinį elementą visuotiniu. Antai minėtų amorfinių socialinių struktūrų atveju ideologija gali pretenduoti į tai, kad greta jos nebūtų nieko, nebūtų mokslo, nebūtų filosofijos arba, pasak Marxo,…

Paskaitų ciklą Очерк современной европейской философии Merabas Mamardašvilis (1930–1990) skaitė Visasąjunginiame valstybiniame kinematografijos institute 1978–1979 m. Filosofas gvildena neklasikinio mąstymo radimosi situaciją

Senovės graikų filosofas Platonas filosofiniame dialoge „Puota“ šlovina Erotą – meilės daimoną. Galima įžvelgti Eroto ir Sokrato panašumą. Net išvaizda Erotas primena Sokratą, basą vaikščiojusį po Atėnus ir už filosofijos pamokas neėmusį pinigų. Jeigu Sokratą laikome filosofo etalonu, į kurį orientuojasi visi filosofai, tai, suprantama, ir į Erotą reikia žvelgti kaip į filosofo pirmavaizdį. Filosofui turėtų būti būdinga Eroto prigimtis.…

MUMS RAŠO 197. Negali būti nemimetinio meno. Štai kodėl vadinti menu muziką yra visiškas nesusipratimas. Muzika tai ne menas par excellence, tai tiesiog virtualios individo savinaikos technologija. Muzikoje yra kažko siaubingo. Pirmiausia kelia siaubą tironiška muzikos prigimtis. Muzika pavergia mane ir paraližuoja bet kokį pasipriešinimą. Ji blogai išauklėta ir barbariškai nemandagi, kaip ir kiekvienas tironas. Sirenų giesmėms negali atsispirti net…

AUGUSTINAS DAINYS Vakarų tapatybės ištakos simboliškai gali būti įvardytos kaip trijų miestų – Atėnų, Jeruzalės ir Romos, atstovaujančių skirtingiems pradams, sintezė. Atėnai yra racionalūs ir demokratiški, Jeruzalė yra emocionali ir teokratiška, o Roma retransliavo graikų kultūrą ir telkė karinę galią.