●

 

●

 

seniai matytas veidas

lietpaltis kaip Huppert

o ir esame pianino festivalyje

 

kažkada seniai ji man šypsojos

dabar su kitu, apsirengusiu juodai

senovinėj salėj ant kalno

 

pro langus miestas ir vasaros vakaras

o jos vardas Liuka

šoko baletą, kiek pamenu

 

ji manęs neatpažįsta

nuleidžiu akis į knygą

koncertas tuoj prasidės
2019, liepa, Kaunas

 

 

●
Kas tuomet buvo šitos dienos

Savo saldumu ir druska

Apelsino žiedais

Juodom ir baltom plytelėm paskutinį žiemos vakarą

 

Pavasario kregždėms suokiant viršum amfiteatro

Laike

Atsiveria panoramos

Kurias matė ir graikai

Mačiau ir aš, kiparisus ir alyvmedžius

Kurie bus ilgai po manęs

 

Šalia didžiosios istorijos yra šios kelios dienos

Su žvilgsniu ir tuo, kas nepasakyta

Aikštės viduryje – lavos dramblys

Paliktas dar finikiečių

Jo viduje, sako, burtininkas

Jau keliolika amžių

Ir bažnyčia ne taip pastatyta

Projektuodami apsiskaičiavo

 

Aikštės viduryje atiduodu jausmą burtininkui

Išvykstu, tikiuosi, grįšiu

Nieko nėra amžino

Bet viskas palieka pėdsaką

2026, vasaris, Katanija