Edipas šmedipas
Klinikos personalą sudarė amerikiečiai psichologai ir socialiniai darbuotojai, o rudenį prie mūsų prisijungė keli Kolumbijos universiteto rezidentai – trys vaikinai ir mergina su akiniais labai storais lęšiais. Tarp jų buvo Davidas Rogersas ir Anna Smith. Abu Amerikos žydai, nors Annos pavardė buvo Smith, o nosytė riesta, akivaizdu, tik dėl plastinės operacijos. Mat nuotraukose kiti jos šeimos nariai, kaip įprasta žydams, buvo tamsių garbanotų plaukų ir didžianosiai.
Kai plepėjom pietaudami valgykloje prie apskrito stalo, Davidas, kaip visi jauni psichologai, patys lankantys terapiją, skundėsi savo motina. „Įsivaizduokite, pradėjau susitikinėti su mergina, dėl kurios aš tiesiog pamišęs. Nusivežiau ją vakarienės pas mamą, o po vakarienės ši man surūgusiu veidu pareiškia, kad mano merginos laikysena ne visai taisyklinga. Ir čia aš tiesiog praradau savitvardą. Jos prakeikta laikysena, dovanokit už keiksmažodį, matote, mamai nepakankamai gera!“
Lankydami terapiją jauni psichoterapeutai dažnai patys vis labiau imdavo panėšėti į Freudą – užsiaugindavo barzdas, pradėdavo rūkyti pypkę ir dėvėti tvido švarkus.
Davidas vis dar augino barzdą.
Iš anglų kalbos vertė E. F.
