QUEER kodai
●
Per gyvenimą prirašiau šitiek eilėraščių. Kiekvienas iš jų buvo ieškojimas, kaip taikliau išreikšti tai, ką vienu žodžiu žmogus gali pasakyti kitam. Kaip sugebėjau taip prašauti pro šalį? Argi tai ne nuostabu, kad taip stengiausi ir nesugebėjau parašyti nieko gražesnio už žodį
myliu.
●
mano išblyškęs kūnas, žili plaukai
pajuodę paakiai, kurių nepaslepia makiažas
tamsūs akiniai geriausia gynyba
nuo žvilgsnių, kada tik šešėliai susikalba su manimi
gyventi juose, tarsi maudytis šaltoje jūroje
Joan Larkin: kūnas mano kūne
Amerikiečių poetė, rašytoja Joan Larkin (g. 1939) priklauso moterų kartai, slėpusiai savo tikrojo „aš“ transformacijas dėl visuomenės primetamų tradicinių normų ir priešpriešų. Būtent poeziją ji laikė galimybe, padedančia praskleisti „begėdiškos“ savo tapatybės užsklandą.
Vilniaus klajonė
Vilnius. Kodėl? Praėjus beveik dvylikai metų nuo tos dienos, kai Madame Nielsen iškeliavo į platųjį pasaulį, ir šešeriems metams po paskutinio apskaityto didžiojo klaidžiojimo, ji staiga vėl išeina į kelią, kodėl? Tai jos gyvenimo misija, jos pašaukimas – kartografuoti Žemės rutulį žingsniuojant iš kiekvieno naujo miesto, kuriame atsitiktinumas leidžia jai pabusti, centro į pakraščius ir per juos.
