MenaiDailėFotografija
Prieglobstis atminties benamiams
Šį straipsnį režisuoja sutapimas. Prospekto galerijoje atidaryta Donato Stankevičiaus fotografijų paroda „Legendinė praeitis“. Ta praeitis – jo vaikystė, prabėgusi devyniasdešimtiniais. Jos atmintis. Ištraukta ne iš fotografijų – iš galvos. Išgalvota – todėl ir legendinė. Nors visiškai tikra.
Šviesos raštai. Viktorijos Daujotytės portretai
Algimantas Aleksandravičius – portreto maestro. Viktorija Daujotytė – žodžio meistrė. Abu šiek tiek šamanai. Pradeda atsargiai, tyliai – o vis tiek atsiranda ne tik akademinės, bet ir burtų knygos. Stebuklingi paveikslai.
Arčiau šaknų
Dėl osmosinio slėgio vanduo su ištirpusiomis maisto medžiagomis iš šaknų pakyla iki augalų viršūnių. Osmosas taip pat yra procesas, kurio metu idėjos, žinios ir kita informacija įrašoma į atmintį be sąmoningų pastangų.
Kasdienybė virtualioje vaizdinijoje, arba Laisvos mintys apie fotonaratyvo nelaisvę
Parodoje man svarbu fotografijų sekos ir eilės, kurios primena srauto vaizdinius ir pačios yra sraute.
Langams reikia stiklų
Izio Bidermano (1911–1980) fotografijų albumą vartau pasidėjusi ant lovos, rodau vaikui. Jam patinka nuotraukos su Paryžiaus pokario karuselėm, su ugnies rijiku, su mergaite, pasiklydusia tarp senų lėlių. Mane labiausiai patraukia nuotrauka su vyru, ant nugaros nešančiu stiklo lakštus. Pati nesuprantu kodėl – vis atsiverčiu tą lapą, pasistatau albumą tolėliau, atsitraukiu, žiūriu.
Vienatvė tarp atspindžių ir šešėlių: fotografės Vivian Maier autoportretai
Su Maier kūryba susidūriau gan atsitiktinai – jos gatvės fotografijos buvo paplitusios po socialinį tinklą „Tumblr“, o pažintį pratęsti netrukau „Skalvijos“ kino centre, kur mano paaugliškos akys rijo dokumentinį filmą…
Šeimos metraštininkės maištas
1888 m. George’as Eastmanas, „Kodak“ kompanijos įkūrėjas, paleido gerai žinomą reklamą, lydimą šūkio „Jūs spaudžiate mygtuką, o mes padarome visa kita“. Ji tapo, ko gero, labiausiai aptariama fotoreikmenų reklama fotografijos istorijoje, davusia pradžią ikoniniam „Kodak“ panelės atvaizdui ir „Kodak“ kultūra bei „Kodak“ akimirka įvardytiems reiškiniams.
Kapsulė
Metodologinis šio rašinio pagrindas – britų feministės, kino studijų profesorės Annettės Kuhn knyga „Šeimos paslaptys: vaizduotės ir atminties dokumentai“ (Family Secrets: Acts of Memory and Imagination, 2002). Joje autorė analizuoja savo šeimos albumo fotografijas jungdama asmeninę perspektyvą su kolektyvine.
Vėros režisuotas pasaulis
Veronikos Šleivytės fotografiją, kurioje ji skaito laikraštį šalia besideginančios, vos pradėjusios bręsti mergaitės, įsikėliau į feisbuką prieš šešerius metus. Abi nuotraukoje pozuoja nuogos, kaip vėliau perskaičiau viename iš straipsnių apie fotomenininkę, kadras – surežisuotas, o mergaitė – Vėros giminaitė. Nuotrauka man priminė vaikystės vasaras – prosenelio kaime nuogos pievoje degindavomės su teta ir pusseserėmis. Taip pat atspindėjo…
Haptinis vizualumas ir privati erdvė
Gimus vaikams ėmiau juos fotografuoti – kad neišprotėčiau. Tai buvo tarsi būdas sukurti distanciją nuo labai intensyvaus, beveik nepertraukiamo santykio. Kažkuriuo laikotarpiu pardaviau visus skaitmeninius fotoaparatus ir sąmoningai likau vien su juostiniu. Dariau tai intuityviai, bet man buvo absoliučiai aišku, kad čia man reikalinga būtent juosta.
