DAIVA MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ

Jaukinuosi tave

 

Šitą pastatą seną ir naują

Atkeliavusį tarsi iš tolimiausios praeities

Vizualiais akcentais besiskleidžiantį erdvėje

Mano bendraamžio diplominis darbas

Laiko simboliai ir ženklai perskaitomi

Tų kurie moka skaityti kurie mokėsi kalbėjimo

Papročių ir tradicijų melodingų skambesių

Švilpiant vėjams drumsdavosi vandenys

Lingavo siūbavo menkavertė augmenija

Žolynai ir žolės belaukiant sugrįžtančių į krantą

Bežiūrint į vandenis į tolimus horizontus

Vienas jūroje o kitas mariose

Jaukinuosi iš naujo tave

Kai keliauju per aikštę juodojo molio plytomis

Kartais prisimenu ir save šokančią

Avinčią aukštakulnius smingančius į šiandieną

Švelniai ir aiškiai kaukšinčius

Jaukinuosi tave su stiklinio laiko koridoriais

Ir spiegiančia saugos signalizacija:

Palikite pastatą nesinaudokite liftu

Išeikite į lauką išeikite į lauką

Tik niekas niekur neišeina

Sėdi ramūs kabinetuose ir kavinėje gurkšnoja vyną

Tarsi priprato prie bauginančio laiko ženklų

Ir nenori girdėti

Jaukinuosi tave svetimas mieste svetimas kaime

Jaukinuosi seniai prijaukintą nuglostytą sušukuotą

Sugriautą ir vėl sudėliotą ant prekystalių iš gelžbetonio

Jaukinuosi žiaukčiodama ir šypsodamasi stikliniame atspindyje

Žvelgdama iš aukštai iš terasos regėdama gėlynus

Ir užaugintas smilgas

 

Bet rožės šią vasarą dieviškai gražios

Visi spygliai susmigo į širdį

Nukryžiuotojo vainikas puošia galvą

Visa tai seniai užrašyta ir išpranašauta

 

Jaukinuosi tave iš naujo
 
 
 

 

Klaidingi atminties viražai

Kai sėdžiu viena vaikystės namuose

Kaupikės kambaryje daugybė knygų

Nuotraukų piešinių ir senų kalendorių

Žaislų ir sudžiūvusių gėlių molinėse vazose

Stiklinėse medinėse plastikinėse taupyklėse

Amžinosios dovanos sentimentai ir nežinios

Daugybę metų dėliotos

Tarp knygų lentynoj koketiškai šypsosi

Ir sveika Marija ir aš pilnoji

Mano vaikai ir vyras iš kurortinio atviruko

Plaukiantys laivai ir švyturiai

Žybsi akimis iš tolo rodydami taką

 
 
 
Žuvies restorane

 

Ieškojom jo visąvakarą visą tamsųjį laiką

Alkani ir ištroškę tarytum išvaryti

Iš miesto iš bendruomenės iš bandos

Klajojome siauromis gatvėmis ir skersgatviais

Keliavome palei upę sutrikę

Girdėjom kaip senoje karuselėje girgžda

Užstrigę mūsų įgeidžiai ir norai

Gal padės tie kurie eina priekyje

O gal sekantys paskui taps tramplinu

Tikslui pasiekti

 

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.