Religija
Gyvenimas Vilniaus kieme
Šis tas iš Vilniaus keistenybių. Jubiliejaus proga. Juk sausio 25-osios rytas. Kokia nors paslaptimi ar mįsle šio paveiksliuko nepavadinsi, bet jeigu ne tie du išsikišę bokšteliai, vargu ar pažinčiau, kad čia Bernardinų bažnyčios šventorius, vos už kelių žingsnių nuo pagrindinio įėjimo. Beveik gimtosios vietos. Už vieno iš tų grotuotų langų kunigas dabar rengiasi šventoms mišioms. Kitą rytą pats ten turėsiu sukinėtis.
Būsimoji Romuva ir kiti – šiuolaikinių pagonių įvairovė vėlyvojo sovietmečio Lietuvoje
…pagonybė kaip religija, kurią reikia atgaivinti ir praktikuoti kaip alternatyvą krikščionybei, nebuvo etnokultūrinį lauką vienijusi idėja. Šiame lauke koegzistavo įvairios religijos ir pasaulėžiūros…
Nematomi matomi ankstyvieji krišnaitai Lietuvoje
Krišnos sąmonės judėjimas Lietuvoje formavosi kaip tinklas plačiame per visą sovietinę imperiją nusidriekusiame tinkle, kurio pradžia sietina su Tarptautinės Krišnos sąmonės organizacijos įkūrėjo JAV Šri Prabhupados vizitu Maskvoje 1971 m. birželį…
Apostatae nuo apostolus skiria ne tiek ir daug
Kai keletas jaunų žmonių prieš kurį laiką demonstratyviai paskelbė atsižadą katalikų tikėjimo, pirma mintis buvo – anoks čia nuostolis Bažnyčiai, jei ji netenka tų savo narių, kurie jai priklausė tik formaliai.
Iš prakartėlių
O šią žiemą Antanas Sutkus jau kelintą kartą savo vežimėlyje vyksta fotografuoti ukrainiečių pabėgėlių vaikų. Šiandien popiet žiūrinėsiu jo nuotraukas ir žinau, kad ten bus ta pati dailiai sulenkta vaikiška kojytė, ant krūtinės sukryžiuotos rankos. Ir kitos piemenaitės smalsus tamsaus gymio veidas, sugniaužtas kumštukas, paltelis.
Erik Varden: „Esame priklausomi nuo trikdymo“
Esu įsitikinęs, kad žmogus iš prigimties yra kontempliuotojas, tik jis turi tai atrasti. Gyventi kontempliatyviai iš esmės reiškia nurimti, skirti dėmesį ir žiūrėti.
Už visų mūsų laimę
Savo aplinkoje nesu girdėjęs, kad kas nors būtų pralobęs per loteriją, laimėjęs šaldytuvą ar kokią sulčiaspaudę, ką jau kalbėti apie transporto priemones. Kas tada vargo, rinko pakampiais tuščius butelius, spaudė kumštyje „nulaižytą kapeikėlę“ (mūsų kiemo kaimynės terminas), tas ir toliau toks buvo. Su loterijos bilietais ar be jų.
Klausimai prie duonos
Iš senų laikų prisimenu vieną ano karo metu pasižymėjusią moterį šaulę, snaiperę, apdovanotą visais šlovingiausiais sovietų ordinais. Mūsų šeimos kurį laiką bendravo. Ir ji kalbėjusi, kad sapnuoja po daugelio metų tuos turbūt irgi suskaičiuotus jaunus vokiečių kareivėlius, konkrečius veidus, į kuriuos buvo paleidusi kulką. Ne žemėn susigėrusį priešų kraują, ne pergalės šventę.
Taikos karalienė žiūri į mus
Ko tik nematė ta garsi Vilniaus vieta! Kai 1940-aisiais užėjo tarybų valdžia, buvo siūloma Aušros vartus nugriauti ir nutiesti greitkelį į Minską. Skaičiau to meto spaudoj, buvo toks karingas laikraštis „Laisvoji mintis“. Vis dėlto nenugriovė, gal neišdrįso ar greičiausiai nespėjo.
Šventų Komunijų maršrutai
Nesu dedikavęs niekam savo Pirmosios Komunijos nuotraukos. Jau nebuvo to gražaus papročio. O dar pionieriška vaikystė, būtinai reikia slėptis, pamatys, kas neturi matyti. Bet stovėjau prie kaimo bažnyčios durų su žvake ir skolintais batais, aitriai kvepėjo rūtos, virš galvos šv. Antanas, apsikabinęs kūdikį, ir turbūt ten jau programavosi anie visi būsimų Komunijų maršrutai.
