MenaiMuzika
In memoriam klasikinei muzikai. Bet ar iš tiesų?
Ar esate girdėję skambant istoriją? Ir ne tik pasakojimą apie meilės ir ilgesio kankinamą jaunąją madam Baterflai, ironiškų likimo posūkių kupiną bohemiečių gyvenimą ar vaikystės paslaptimi dvelkiančią Spragtuko ir Klaros draugystę. Pasakojimą apie ištisus šimtmečius, žmones – tikrus ir išgalvotus, karus ne tik fronte, bet ir už nuleistų dvaro buduarų užuolaidų, jaudinančias meilės istorijas ir paprastų žmonių kasdienius darbus, antikos…
Friedricho Nietzschės muzikos dvasia
1858 m., būdamas 14 metų, niekur nepublikuotame rašinyje „Apie muziką“ („Über Musik“) Friedrichas Nietzsche rašė: „Dievas davė mums muziką…
Kauno džiazai
Klimato atšilimo / atšalimo tendencijos yra tokios: po gana šiltos žiemos pavasaris būna ilgas ir šaltas. Iki „Kauno Jazz“. Pirmąją tarptautinio džiazo festivalio dieną visada smagiai atšyla, žmonės ima voliotis skveruose ant pievelių, nes kaipgi kitaip: nejau klausysiesi džiazo rimta savivaldybės tarnautojo mina, kaskart pajudindamas juodo lakuoto bato nosį. Taigi todėl ir atšyla, nes šiluma – tai laisvė, kai nebevaržo…
Visada stengiausi tave išklausyti
Klausant Wolfgango Rihmo (g. 1952) muzikos apninka dvejopos mintys. Kartais atrodo, kad kompozitoriaus stilius perdėm įmantrus, taip pat kad jo muzika apeliuoja į klausytojui patogią, seną, bet gają vokiečių romantizmo paradigmą. Sėdėdamas salėje tarsi esi nuolat verčiamas pasiduoti flirtui su kultūrine praeitimi. Jautiesi vedžiojamas už nosies; panašu į tai, ką Frankfurto mokyklos sociologai vadino klaidinga sąmone, – muzika atrodo tyčiomis…
Betoninė triušių širdis plaka kaip mirtis*
RAMŪNAS LIUTKEVIČIUS Betoniniai triušiai. III. Kompaktinė plokštelė. V.: Vario burnos, 2012. Lietuvoje būta bardų: romūs ir meilūs, svajingu žvilgsniu, nuoširdumu ir keliais akordais pakerintys publiką, turinčią teisę taip pat meiliai šypsotis.
And no one kills the children anymore
MARIUS PLEČKAITIS Laisva muzikinė refleksija Music is the face of a god („Muzika yra dievo veidas“), – byloja Johno Frusciantės citata vieno draugo feisbuke. „Poezija yra amžina, amžinybė yra supoetinta“, – byloja vienos andergraundinės lietuvių grupės dainos tekstas.
Noise week, arba Triukšmaujantis Vilnius
AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Kai mokinukai su kardeliais traukia mokyklon, o tėveliai niurzga dėl transporto spūsčių (ar pasibaigusių / neatsiradusių viešojo transporto bilietų), Vilnius ima triukšmauti. Atrodo, įprastas reiškinys mūsų besilavinančioje visuomenėje
Apie „Brolių“ reikšmę nacionalinei kultūrai
GIEDRĖ ŠMITIENĖ Grupės „Skylė“ dvidešimtmečiui, arba Laisvės kovų tema II Ankstesniame numeryje rašiau apie Kosto Aleksyno parengtą partizanų dainų tomą. Taigi, kai šis tomas buvo bebaigiamas rengti, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute pasirodė Rokas Radzevičius, grupės „Skylė“ įkūrėjas, ideologas ir vokalistas.
Apie mano muzikavimą
JUOZAS SAVICKAS Pirmasis mano, Kelmynės kaimo žąsiaganio, muzikos instrumentas buvo paties iš karklo pasigaminta dūdelė. Pagiry, pagrioviais karklų netrūkdavo. Išpjauni rykštelės dalį, kurioje nėra pumpurų
Į vardą įrašytas likimas
ANDRZEJ SZCZEKLIK Jie buvo būrelis muzikantų. Kasmet susirinkdavo viename Tiuringijos miestelių ir savo giminės suvažiavimą pradėdavo kartu sugiedodami choralą. Po tos pamaldžios pradžios improvizuodavo linksmą quod libet.
