2020 m. gegužės 22 d.

Dėl finansavimo, skirto kultūros įstaigų infrastruktūrai atnaujinti

Pastaruoju metu vykstant diskusijoms dėl Vyriausybės skirtų investicijų kultūros sektoriui ir papildomų lėšų, skirtų spartinti investicijų programas, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija skatina kultūros bendruomenę išlikti vieningą ir solidarizuotis su sprendimais, skirtais ne tik išgyventi šį sudėtingą laiką, bet ir investuoti į infrastruktūrą, kuri yra būtina norint vystyti bet kokius kultūros projektus.

Kultūros sektorius priklauso kategorijai veiklų ir sričių, kurios iš karto pajuto pandemijos ir vėliau paskelbto karantino pasekmes, ir kurio atsigavimas bus vienas ilgiausių. Ieškant sprendimų, LR Vyriausybė kultūros sektoriaus reikmėms numatė beprecedentę 68 mln. eurų sumą. Iš jų 43,3 mln. eurų planuojama skirti kultūros infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui.

Būdami kultūros bendruomenės dalis, jaučiame pareigą paaiškinti ir paremti tokį sprendimą.

Pirma, kultūros sektoriui skiriamos investicijos ir  parama turi būti įvairiapusiška: dalis jos privalo spręsti aktualiausią, „čia ir dabar“ problemą – kūrėjų ir kultūros žmonių bent jau minimalų pajamų garantavimą, kaip yra kitose ekonomikos srityse. Kita dalis investicijų turi būti skiriama dar prieš karantiną numatytiems infrastruktūros projektams. Kalbama ne apie naujus statinius, o apie tęsiamus projektus. Pravartu prisiminti ir ankstesnes patirtis, kai krizės laikotarpiu buvo įgyvendinti seniai planuoti, tačiau sunkiai finansavimą ir pritarimą gavę projektai – Nacionalinės dailės galerijos, „Menų spaustuvės“, VDA parodų centro „Titanikas“ erdvės, Nacionalinis muziejus LDK valdovų rūmai, rekonstruota Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Visi šie nacionalinės reikšmės objektai sutelkė didžiules profesionalų pajėgas, jais naudojasi šimtai tūkstančių lankytojų.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad finansinės investicijos infrastruktūros projektams įgyvendinti yra skiriamos pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano dalį, skirtą skatinti ekonomiką – t.y., konkrečią priemonę „Spartinti investicijų programas – skirti papildomų lėšų“. T.y. lėšos yra skiriamos jau anksčiau suplanuotiems investiciniams projektams. Tenka apgailestauti, kad kultūros bendruomenė priešinama tarpusavyje ir bandoma sudaryti įspūdį, jog Vyriausybė ir Kultūros ministerija nesprendžia trumpojo laikotarpio kultūros ir meno įstaigų veiklos problemų. Asociacijos, kurios įstaigos aprėpia scenos menų, muziejų, koncertinių įstaigų ir bibliotekų sritis, narių nuomone, kultūros sektoriui šiuo metu reikalingi tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai sprendimai ir būtų klaidinga manyti, kad didžiąją dalį investicijų nukreipus į projektų įgyvendinimą trumpuoju laikotarpiu (vasarą), kultūros sektoriui bus garantuotas tvarumas.  Be to, atnaujintomis kultūros erdvėmis naudojasi ir nevyriausybinio sektoriaus meno organizacijos – šiuo metu rekonstrukcijos darbus vykdant ne vienam teatrui ir koncertinei įstaigai, šis erdvių stygius kaip niekada akivaizdus.

Dabartinis laikotarpis, kuomet renginiai nevyksta ir planuojami visiškai kitokiomis, sumažintomis apimtimis, yra būtent tas laikas, kai galima visu intensyvumu rekonstruoti kultūros erdves, kad iš karto po pandemijos jose galėtų pilnavertiškai ir intensyviai vėl vykti veiklos.

Siekiame pabrėžti, kad visi esame viena didelė (šiuo metu vienodai pažeista) kultūros bendruomenė, labai susijusi tarpusavyje. Atnaujintomis erdvėmis naudosis daug nevalstybinio sektoriaus kūrėjų, tad skirstymas į kategorijas „valstybinius“ ir „nevyriausybinius“ yra priešinantis ir sunkiu periodu skaldantis kultūros bendruomenę. 

Nacionalinių organizacijų požiūriu, šiuo metu ypač svarbu susitelkti ir ištverti sudėtingą laikotarpį tam, kad visos erdvės galėtų visiškai atsidaryti tuomet, kai tai bus saugu ir kūrėjams, ir žiūrovams.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija:

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Lietuvos nacionalinis muziejus

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

Nacionalinis Kauno dramos teatras

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Kai aplink taip trūksta pozityvumo, tvyro įtampa ir nežinomybė – puikus metas nors trumpam nuvyti neigiamas emocijas ir nustebinti artimą žmogų bei pažvelgti į viską linksmiau. 

„Siekiame, kad žmonės bent šiek tiek atsipalaiduotų, palaikytų bendravimą vieni su kitais, juk galima tai padaryti net neišėjus iš namų. Kviečiame visus dalyvauti „Neįkainojamos Dovanos“ iniciatyvoje ir skleisti geras emocijas šiuo laikotarpiu. Juk svarbiausia dovana yra bendravimo dovana“, – dalinosi „Laisvalaikio Dovanų“ direktorė Ieva. 

„Bandome į visą šią susidariusią situaciją ir karantiną pažiūrėti pozityviai ir siūlome smagias idėjas, kaip galima pradžiuginti draugą „nemokamomis“ dovanomis. Susitikite su draugėmis video konferencijoje ir kartu išgerkite rytinę kavą ar su draugais pažaiskite kompiuterinius žaidimus. Gali būti, kad taip praleisime dar daugiau laiko su artimais žmonėmis nei įprastai”, – šypsosi vadovė. 

Ši graži idėja gali virsti ir puikia dovana. „Laisvalaikio Dovanos“ svetainėje išsirinkite idėją iš specialios neįkainojamų dovanų kategorijos, įsidėkite į krepšelį ir gaukite e. dovaną, kurią galėsite nusiųsti artimam žmogui elektroniniu paštu. Šios dovanos organizatorius – Jūs, tad dovanos gavėjas, norėdamas panaudoti dovaną, kreipsis į Jus – dovanotoją. Dažnai vis nerandame laiko susitikti su draugais, tad nusiųsdami dovaną ne tik parodysite dėmesį, bet ir smagiai nustebinsite „oficialiu“ pakvietimu. 

Dovanų asortimente apstu įvairių idėjų – nuo padėkos iki asmeninio koncerto draugui. Nusiųskite žmogui padėką – pasakykite nuoširdų ačiū tiems, kurie stengiasi, daro ir nepasiduoda, bei suteikia jums pozityvumo ir motyvacijos. Pakvieskite draugus sportuoti ir atsitraukti nuo šaldytuvo – surenkite virtualią treniruotę – darykite pratimus, o draugas galės sportuoti su Jumis kartu. Pasidarykite vietos virtuvėje, užsiriškite prijuostę, padėkite kompiuterį ar mobilųjį telefoną per kurį galėsite patogiai matyti bei girdėti vienas kitą ir pasiruoškite įdomiausiai virtualiai maisto gaminimo pamokai – pasidalinkite originaliomis receptų idėjomis. Pasikraukite teigiamomis emocijomis ir pakvieskite į privačią tiesioginę transliaciją „Pralinksmink draugą“ – šokite, dainuokite, grokite ar kitaip pasitelkite savo fantaziją. 

Skleiskime teigiamas emocijas, neleiskite artimiesiems liūdėti ir sudalyvaukite šioje gražioje ir smagioje neįkainojamų dovanų idėjų iniciatyvoje. Šias ir kitas idėjas galite rasti internetinėje svetainėje www.laisvalaikiodovanos.lt/neikainojamos-dovanos.

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Lietuvos Respublikos Finansų Ministrui Viliui Šapokai

Lietuvos Respublikos Finansų Viceministrui Dariui Sadeckui

2020 m. kovo 11 d., Vilnius, Nr. 3

Dėl būtinybės didinti kultūros periodinės spaudos rėmimą, nepriklausomai nuo rėmimo formos

            Kultūros periodinė spauda užsiima nuoseklia Lietuvos elitinės kultūros stebėsena ir analize, ji taip pat yra terpė atsirasti ir augti meno kritikos ir literatūros talentams. Pirmiausia šios leidybos vertinimais remiasi Lietuvos kultūros tarybos ekspertai, Lietuvos kultūros ministerija, LR kultūros atašė korpusas ir kultūros bendruomenė, o parašyti tekstai sugula į antologijas ir vadovėlius, nes juos kuria profesionalūs meno kritikai, rašytojai. Deja, net 7 metus nebuvo didinamas šios srities rėmimo biudžetas, kas privedė kultūrinę spaudą prie išsekimo: darbuotojų atlyginimai nesiekia bedarbio pašalpos lygio, dėl itin menkų honorarų (20–30 Eur) protestavo meno kritikai, leidiniai mažino savo apimtis ir periodiškumą (liko tik vienas kassavaitinis 16 p. apimties leidinys).

            LR Seimo Kultūros komitetas inicijavo teisėkūros procesą, kuriuo naikintų Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF), per kurį remiami kultūriniai leidiniai (25 proc. Fondo biudžeto), ir įkurtų Žiniasklaidos rėmimo fondą (ŽRF), perimantį ankstesnio fondo funkcijas. Teko dalyvauti naujo rėmimo modelio kūrimo darbo grupėje (prie Kultūros komiteto) ir įsitikinti, kad surasti konsensusą labai sudėtinga, nes pretenduojantieji į rėmimą ir atstovavimą taryboje yra labai skirtingų kategorijų ir išteklių: tai ir didieji interneto portalai, nacionalinė spauda, kurie susiduria su pelno mažėjimu dėl globalios „Google“ ir „Facebook“ įtakos reklamai, ir be rėmimo negalinti išgyventi regioninė spauda, pelno nesiekiantys kultūros leidiniai, nepriklausomi prodiuseriai, kuriantys originalų turinį, ir kt. Galutinei Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo versijai Kultūros periodinių leidinių asociacija nepritarė pirmiausia dėl numatytos ŽRF tarybos sudėties: didžiausia proporcija balsų sudaro komercinių vienetų atstovai (5), kultūros organizacijų (tik 2), senatas rinktų likusius 4 (iš viso 11). Siekiame garbingos trečdalio principu paremtos tarybos proporcijos (4 kultūros organizacijos, 4 komercinės, 4 visuomeninės organizacijos), kad sektoriai nenustelbtų vienas kito, būtų įmanoma diskusija.

            Kultūros komiteto nuostata, kad rėmimo pinigai gali būti didinami tik naujai įkurtam ŽRF, sudaro spaudimo situaciją beveik kritinę būklę pasiekusiai kultūrinei spaudai, taip pat daro žalą daugeliui kitų Lietuvai svarbių žiniasklaidos turinio kūrėjų.

            Todėl siūlome didinti biudžetą Lietuvos (kultūrinei) žiniasklaidai remti nepriklausomai nuo to, per kurį fondą bus skirstoma parama, iki randant labiau subalansuotą sprendimą. Sprendimas didinti paramą sutampa su visose strategijose ir LVŽS politinėje programoje nurodytu prioritetu kultūrai bei strateginiais uždaviniais „sudaryti geresnes sąlygas Lietuvoje kuriantiems menininkams ir kultūros profesionalams, skatinti juos kurti ir pristatyti savo kūrinius ir veiklą šalyje bei užsienyje. Didinti veiklos patrauklumą“ (2021–2030 m. Nacionalinė pažangos programa). Juolab kad nedidinti SRTRF rėmimo teisiniu pagrindu nėra preteksto (nebuvo iškelta nė viena byla), nors visi pripažįsta, kad tobulinti paramos skirstymo procesą būtina. Mūsų žiniomis, poreikis sričiai (tai, ką ekspertai įvertino remtinu turiniu) yra dvigubai daugiau nei 7 metus skirta suma. Šiais metais projektams skirta 2 578 000 eurų, reikėtų mažiausiai 5 156 000 eurų.

            Iš gerų patirčių būtų galima paminėti Estijos atvejį. 2012 m. Estijos valstybė nusprendė finansuoti 16 kultūros leidinių ir tam sukūrė Kultūros laikraščių fondą. Pastaraisiais metais tai suteikė galimybę leidinių redaktoriams mokėti Estijos kultūros darbuotojo atlyginimą (mažiausiai 1 300 Eur per mėn.), vieno pagrindinių leidinių „Sirp“ apimtis – 40 puslapių kiekvieną savaitę. Padidinę finansavimą dvigubai, prie Estijos kultūros leidinių situacijos tik priartėtume, tačiau tai reikšmingai pagerintų kultūros periodikos būklę, padidintų srities patrauklumą, konkurencingumą, apimtį ir kokybę.

Kultūros periodinių leidinių asociacija atstovauja leidiniams: „Literatūra ir menas“, „Nemunas“, „Metai“, „7 meno dienos“, „Šiaurės Atėnai“, „Naujasis Židinys-Aidai“, „Kinas“, „Krantai“, „Artnews.lt“.

Raštui pritarė Lietuvos kultūros ir meno taryba prie Kultūros ministerijos 2020-03-02.

KPLA Vadovė

Monika Krištopaitytė

Mūsų leidinį galima užsiprenumeruoti bet kuriame pašte ar „PayPost“ skyriuje; per Lietuvos pašto laiškininką; paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400; internetinėje svetainėje www.prenumeruok.lt.

Mūsų indeksas 0109.

Metų prenumerata į užsienį kainuoja 70 Eur. Užsienyje gyvenantys skaitytojai gali užsisakyti redakcijoje (Maironio g. 10, 01124 Vilnius), pinigus pervesti į sąskaitą banke „Swedbank“ LT36 7300 0100 0000 7071 arba „PayPal“ (prenumerata).

Galima elektroninė laikraščio prenumerata (docx, MOBI). Metams 25 Eur. Išsiunčiame ketvirtadienį.

„Šiaurės Atėnus“ jau ketvirtadienio pavakare galima rasti Vilniaus knygynuose „Akademinė knyga“, „Eureka!“, „Keistoteka“ ir „Mint Vinetu“

Dvisavaitinį mūsų leidinį galima užsiprenumeruoti bet kuriame pašte ar „PayPost“ skyriuje; internetinėje svetainėje www.prenumeruok.lt.

Metų prenumeratos kaina – 28,47 Eur. Mūsų indeksas 0109.

Metų prenumerata į užsienį kainuoja 70 Eur. Užsienyje gyvenantys skaitytojai gali pinigus pervesti į sąskaitą banke „Swedbank“ LT36 7300 0100 0000 7071.

(Jei užsisakysi!)

NEDELSK: prenumeratorių skaičius neribotas!

Dvisavaitinį mūsų leidinį galima užsiprenumeruoti bet kuriame pašte ar „PayPost“ skyriuje; internetinėje svetainėje www.prenumeruok.lt.

Metų prenumeratos kaina – 28,47 Eur. Mūsų indeksas 0109.

Metų prenumerata į užsienį kainuoja 70 Eur. Užsienyje gyvenantys skaitytojai gali pinigus pervesti į sąskaitą banke „Swedbank“ LT36 7300 0100 0000 7071.

NEDELSK: prenumeratorių skaičius neribotas!

Mikalojaus Povilo Vilučio ekslibrisas

* Redakcija tuo įsitikinusi.

Lietuvos Respublikos Prezidentūrai

LR Seimo Kultūros komitetui

LR kultūros ministerijai

Lietuvos kultūros tarybai

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui

Lietuvos kino centrui

7 meno dienų redakcijai

Kultūros barų redakcijai

Naujojo Židinio-Aidų redakcijai

Literatūros ir meno redakcijai

Šiaurės Atėnų redakcijai

Menų faktūros redakcijai

Krantų redakcijai

Kino žurnalo redakcijai

Muzikos barų redakcijai

Teatro žurnalo redakcijai

Verslo žinių redakcijai

Kauno dienos redakcijai

Klaipėdos redakcijai

Dance.lt redakcijai

15min.lt kultūros redakcijai

Lrt.lt redakcijai

Diena.lt redakcijai

Mic.lt redakcijai

Muzikosantena.lt redakcijai

Lfc.lt redakcijai

Delfi.lt kultūros redakcijai

Meno kritikų pareiškimas

Scenos meno kritikų asociacija kartu su Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija, Lietuvos muzikų sąjunga ir Kinematografininkų sąjungos Kino kritikų gildija kreipiasi į kultūrinės žiniasklaidos redakcijas ir joms finansavimą skiriančias bei už jį atsakingas institucijas norėdamos atkreipti dėmesį į meno kritiko profesiją ir jos vertinimą.

Profesionalūs meno vertintojai, nepriklausomi meno žinovai, sugebantys kompetentingai apibrėžti meninę kūrinio vertę, yra svarbi atsvara viešųjų ryšių informacijai. Informacinės visuomenės amžiuje, kai nuolat pabrėžiama kritinio mąstymo svarba, savo darbu profesionalus meno kritikas ne tik įvertina meninę kūrinio vertę ir lavina visuomenės skonį, bet ir suteikia vertinimo kriterijus kitiems meno lauko dalyviams: patiems menininkams, kultūros vadybininkams, humanitarinio sektoriaus akademikams, valstybės finansavimą skirstantiems ekspertams, taryboms ir kt. Be to, iš dabartinių kritikų tekstų ateityje bus suprantama ir vertinama šio laikotarpio menininko ir meno situacija.

Tačiau šiuo metu kritiko darbas yra ženkliai nuvertinamas. Daugelį metų už kritinius, analitinius tekstus iš valstybės finansuojamų leidinių gaunantys vos 20–30 eurų kritikai yra priversti ieškotis kitų pragyvenimo šaltinių ir savo profesiją paversti hobiu. Situacija nesikeičia nei didėjant minimaliam darbo užmokesčiui, nei kylant pragyvenimo lygiui. Todėl kultūrinėje erdvėje vis labiau pastebimas kritinių straipsnių ir kritinės minties stygius. Esama situacija ne tik demotyvuoja šiame lauke jau dirbančius profesionalus, bet ir neįkvepia jaunosios kartos rinktis kultūros ir meno raidai svarbias menotyros specialybes. Todėl netikrų žinių sklaidos laikais suvokdami kritinio mąstymo svarbą ir mūsų profesijos indėlį į visuomenės švietimą, kultūros ir meno raidą bei siekdami išsaugoti meno kritikos profesionalumą ir profesiją apskritai prašome atkreipti kultūros leidinių, kultūros redakcijų ir valstybės institucijų dėmesį į susidariusią situaciją ir užtikrinti adekvatų ir orų finansavimą kritinėms refleksijoms.

Manome, kad siekiant kokybiškai parengti vertinamąjį tekstą analizuojamam meno kūriniui reikia skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Sunku užtikrinti kokybišką turinį, kai už šį darbą siūlomas atlygis mažesnis nei 150 eurų atskaičius mokesčius. Todėl kreipiamės į redakcijas, atsakingas už turinio kokybę, rengiančias paraiškas kitų metų projektų finansavimui gauti, ir prašome sąmatose numatyti adekvačias sumas užmokesčiui už kritines refleksijas, o įgyvendinant finansuotus projektus užtikrinti orų atlygį.

Kartu kreipiamės į kolegas, profesionalius meno vertintojus, ir kviečiame gerbti save, savo profesiją bei darbą ir atsakingai įvertinus savo indėlį bei kaštus nuo 2020 metų pradžios nebesutikti rengti recenzijų ir straipsnių už, jūsų nuomone, neadekvatų atlygį.

Scenos meno kritikų asociacija

Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija

Lietuvos muzikų sąjunga

Kinematografininkų sąjungos Kino kritikų gildija

Dėkojame Jums už praeitais metais parodytą dėmesį ir „Šiaurės Atėnams“ skirtus 2 procentus savo pajamų mokesčio. Šiemet vėl prašome Jus užpildyti Valstybinės mokesčių inspekcijos formą FR0512. Formas galite gauti Mokesčių inspekcijos skyriuose arba užpildyti internetu www.vmi.lt.

Ačiū!