Religija

Apie Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventės ištakas

JAMES GEORGE FRAZER Pateikiama nedidelė ištrauka (atsisakius daugumos autoriaus išnašų, kuriose nurodyti informacijos šaltiniai) iš vieno ryškiausių XIX a. pab.–XX a. pr. religijotyros, mitologijos tyrinėtojų Jameso George’o Frazerio žymiausio veikalo „Aukso šakelė. Iš magijos ir religijos tyrinėjimų“

Pranašo Elijo skundas?

Ten, įlindęs į olą, joje praleido naktį. Tada VIEŠPATIES žodis atėjo jam, tardamas: „Ką čia veiki, Elijau?“ „Išeik laukan, – jis pašaukė, – ir stovėk ant kalno prieš VIEŠPATĮ, nes VIEŠPATS praeis.“ Pūtė didelis vėjas, jis buvo toks stiprus, kad skaldė kalnus ir trupino į gabalus uolas prieš VIEŠPATĮ, bet VIEŠPATIES nebuvo vėjyje.

Nemokami pietūs pas Izaiją

Nagi, visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens! Net jei ir pinigų neturite, ateikite, pirkite duonos ir valgykite! Ateikite, pirkite vyno ir pieno – be pinigų ir be kainos!

Raudonos karvės

Šiaurės Jeruzalė Štai VIEŠPATIES duoti įstatai apeigoms. Paliepk izraelitams atvesti žalą telyčią, sveiką ir be trūkumų, dar nebuvusią po jungu. Perduosite ją kunigui Eleazarui. Ji bus išvesta už stovyklos ir jo akivaizdoje papjauta.

Paršat Emor

Šiaurės Jeruzalė Sinagogose šią savaitę bus skaitomas skyrius (paršat) Emor, kuris apima Kunigų knygos 23–24 skyrius: Tarp izraelitų buvo vyras, kurio motina – izraelitė, o tėvas – egiptietis. Kartą stovykloje kilo muštynės tarp izraelitės sūnaus ir vieno izraelito.

Septyni milijardai

ANDRIUS MARTINKUS Pasauliui dar niekada taip labai nereikėjo Dievo meilės kaip šiandien. Motina Teresė Kiekviena epocha bet kurios tautos, civilizacijos arba net visos žmonijos gyvenime yra savaip unikali.

Atsiųsta paminėti

Antrasis atėjimas  

DAINIUS SOBECKIS Galbūt yra girdėtas toks terminas – paruzija? Jo sampratą galime skirstyti į dvi dalis – tai antrasis, arba pakartotinis, Kristaus atėjimas ir mirusiųjų prisikėlimas.

Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija

VACLOVAS BAGDONAVIČIUS Vydūno filosofiją iš esmės galima apibūdinti kaip religijos filosofiją. Visų joje keliamų klausimų išeities pozicija – žmogaus ir Dievo santykis. Tas santykis paaiškinamas gana paprastai: žmogus yra dvasinė esybė.

Dar kartą apie Jobo dramą

NOĖ Analizuojant Jobo problemą, žmogaus egzistencija paprastai tapatinama su individualiu buvimu. Pats žmogus mąsto savo buvimo pagrindą, prasmę ir esmę. Tai jis daro paprastai tik tada, kai yra išmetamas į nuošalę, kai jo santykis su būtimi radikaliai išryškinamas ir apnuoginamas.