Religija

Talibaniškų adventų vargai

…nes tu gi mūsų tėvas! Nors Abraomas mūsų nepažintų nei Izraelis nenorėtų nieko apie mus žinoti, tu, VIEŠPATIE, mūsų tėvas, – „Mūsų Atpirkėju“ esi pavadintas amžiams. Kodėl gi, VIEŠPATIE, leidi nuo tavųjų kelių mums nuklysti, užkietini mūsų širdį tavęs nebijoti? Sugrįžk dėlei savųjų tarnų, dėl genčių – tavos nuosavybės.

Kas suras stiprią moterį?

Koks retas radinys sumani žmona, brangesnė už perlus yra jos vertė! Savo širdį jai patiki jos vyras, ir turi tikrą lobį. Ji gerumu atsilygina, o ne piktumu, per visas savo gyvenimo dienas.

Nemalonūs jūs man

Laiku ir nelaiku Tebūna prakeiktas melagis, kuris turi kaimenėje gerą gyvulį ir pažada jį, bet aukoja Viešpačiui, kas yra niekam tikę, nes aš esu didis Karalius, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS, – ir mano vardas įkvepia pagarbą tautoms.

Gėris dar ne viskas

Laiku ir nelaiku Taip kalba VIEŠPATS Kyrui, savo pateptajam, kurį jis paėmė už dešinės rankos, kad pajungtų jam tautas ir karalius nuginkluotų, kad atvertų jam duris ir vartai liktų atsklęsti:

Apie poeto metafizinį muzikalumą

AUGUSTINAS DAINYS „Tragedijos gimime“ aptardamas dionisiškojo ir apoloniškojo menininko skirtumus, Nietzsche cituoja Schillerio laišką Goethei

Liūdna giesmė

Laiku ir nelaiku Tebūna man leista giedoti savo mylimajam mano meilės giesmę apie jo vynuogyną: Mano mylimasis turėjo vynuogyną derlingos kalvos atšlaitėse. Jis išpureno žemę, išrinko iš jos akmenis ir apsodino rinktinėmis vynuogėmis.

Pikto Dievo bausmės ir žmogaus teisės

Laiku ir nelaiku Tave, žmogau, paskyriau Izraelio namų sargybiniu. Kada tik išgirsi iš mano lūpų žodį, perduosi jiems mano perspėjimą. Jei tariu nedorėliui: „Nedoras žmogau, tu turi mirti!“ – o tu nekalbėsi, kad įspėtum nedorėlį mesti savo kelią, tai tas nedorėlis tikrai mirs dėl savo kaltės

Vinys ir migdolo žiedai

Laiku ir nelaiku Tu mane suvedžiojai, VIEŠPATIE, – aš leidausi suvedžiojamas. Tu buvai stipresnis už mane, – tu nugalėjai. Nuolat esu traukiamas per dantį, – kiekvienas šaiposi iš manęs. Kada tik kalbu, turiu rėkti, – turiu šaukti: „Smurtas ir skriauda!“

Apie Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventės ištakas

JAMES GEORGE FRAZER Pateikiama nedidelė ištrauka (atsisakius daugumos autoriaus išnašų, kuriose nurodyti informacijos šaltiniai) iš vieno ryškiausių XIX a. pab.–XX a. pr. religijotyros, mitologijos tyrinėtojų Jameso George’o Frazerio žymiausio veikalo „Aukso šakelė. Iš magijos ir religijos tyrinėjimų“

Pranašo Elijo skundas?

Ten, įlindęs į olą, joje praleido naktį. Tada VIEŠPATIES žodis atėjo jam, tardamas: „Ką čia veiki, Elijau?“ „Išeik laukan, – jis pašaukė, – ir stovėk ant kalno prieš VIEŠPATĮ, nes VIEŠPATS praeis.“ Pūtė didelis vėjas, jis buvo toks stiprus, kad skaldė kalnus ir trupino į gabalus uolas prieš VIEŠPATĮ, bet VIEŠPATIES nebuvo vėjyje.