PublicistikaAktualijos
Rusija, Solženicynas ir rusų kalba
Rusų kalba – ne tik okupantų arba pigių Gazmanovo dainų kalba. Nesinori kartotis, bet ja parašyti pasaulinės klasikos kūriniai ir jeigu mažinsime jos prieigą, savanoriškai atsiribosime nuo idėjų ir polemikos, kuri yra svarbi norint suvokti Rusiją.
Apie kerėplas ir neatsakomų klausimų ilgesį
Mūsų nebestebina švietimo sistemos siekis ugdyti „patogius“ jaunuolius, apginant juos nuo Sokrato priekabių ar Jėzaus antisistemiškumo, vedančio į neviltį „tvarkingos religijos“ puoselėtojus. Klausimas – ar socialinis konformizmas tikrai yra „brandžios asmenybės“ bruožas? – yra prabanga, kurios negali sau leisti veiksminga švietimo sistema.
Ką aš sužinojau apie kalbos mokymąsi dėstydama ukrainiečiams
Penkiasdešimt akademinių valandų. Trys mėnesiai vienos dienos savaitgalių. Dvidešimt penki šeštadieniai, kai mano protas pasinerdavo į įkvepiančią, intriguojančią kelionę: kas padeda (o gal trukdo?) žmogui išmokti kalbą?
Kabindamiesi į matraco kraštą – krioksite eiles, o ne paistalus
Paties Brodskio perskaitytas 1992 m. [...] eilėraštis „Ukrainos nepriklausomybei“ tada gal ir nuskambėjo kaip neskoningas pokštas, tačiau dabar skamba kaip savo paties sau pačiam perskaitytas kaltinamasis raštas istorijos teismo akivaizdoje.
Iš Amerikos
Gyvename globaliais laikais, tad ir infliacija yra globalus reiškinys. Kai prieš ketverius metus buvau Amerikoje, kainos ten buvo kitokios. Net ir brangioje Kalifornijoje, kurioje dėl aukštųjų technologijų kūrėjų susiklostė tokia situacija, kad būsto neišgali išsinuomoti net neblogas nuolatines pajamas gaunantys vidurinės klasės amerikiečiai, viskas buvo gerokai pigiau.
Rožės ir griuvėsiai
Kai tik atvykau, Visbio grožis buvo kone skausmingas. Ar galiu juo mėgautis, kai Ukraina vis dar ginasi nuo okupantų? Saulė, goslus gegužės žydėjimas (augalai, kurių nesu mačiusi), kambarys su vaizdu nuo kalvos į katedrą, senamiestį, jūrą. Neišeidama iš savo kambario matau, kaip saulė vakarais leidžiasi į jūrą. Laisvas, lėtas laikas (beveik trys savaitės!), stipendija.
Supuvę Vakarai ir Antikristas
Kai pradedu gilintis į familistų baimes, tarsi ir suprantu, kas juos taip gąsdina. Kažkada ir pati panašiai galvojau. Įveikti homofobiją, taip pat ir vidinę, yra ilgas kelias. Ji kyla iš begalinio nesaugumo ir iliuzijos, kad jei šeima bus griežtai reglamentuota, blogis išnyks. Neišnyks. Vengrų vedlys Orbánas, kuriuo taip žavisi Laisvos visuomenės institutas, jau virsta antruoju Putinu.
Po Cvirkos Brodskio eilė?
Garsiausia vieša Brodskio ukrainofobijos apraiška yra eilėraštis „Ukrainos nepriklausomybei“ (На независимость Украины), parašytas maždaug 1992 m. [...] poeto bauginimas ir sarkazmas dėl Ukrainos nepriklausomybės ir ukrainiečių kalbos bei jo nesupratimas dėl ukrainiečių perėjimo prie gimtosios kalbos yra skandalingas faktas.
Mykolas Römeris: „Atsiplėšti nuo Rusijos“
Römeriui Rusija – tai jėga, „naikinanti bet kokius Vakarų Europos kultūros, valios ir veiksmo, kultūros, leidžiančios tautoms laisvai vystytis, pradus […]. Rusija yra didžiausias tautų laisvės priešas ir jos pavojaus akivaizdoje reikia sutelkti visas pastangas išsivaduoti.“
Šydas, dengiantis Rusijos visuomenę
Šiandien daugelis – įvairaus plauko ekspertai, interneto entuziastai ir paskiri mėgėjai – savo galvose dėliojasi galimus Rusijos pradėto karo Ukrainoje baigties scenarijus. Įtariu, kad ne vienas jų rytais nubunda fantazuodamas, kaip kažkas iš artimiausios Putino aplinkos surezga sąmokslą ir jį nuverčia. Nors šis scenarijus nėra nerealistiškas, yra tik vienas išties tvarus karo baigties būdas: diktatorių turi nuversti jo paties žmonės,…
