Paveldas
Didžioji savaitė Bolivijoje
MARGARITA GAUBYTĖ Bolivija – didelė šalis, joje gyvena net trisdešimt šešios tautos. Nuo 2009 m. ji vadinama Bolivijos Daugiataute Valstybe. Tai tikrai margas ir įdomus kraštas. Daugiau nei metus gyvenau atokiame Vakaso kaime
Nencų pasakos ir legendos
Pabaiga. Pradžia Nr. 10 Vilkė pati Trys broliai, Naujosios Žemės gyventojai, vieną seserį turėjo. Kartą rudenį pas juos trejomis rogėmis trys broliai Nyjvėjai atvažiavo. Ėmė mergelei pirštis.
Tarptautinė gotika Lietuvoje
Kaip ji atėjo ir kaip atrodė VIDAS POŠKUS Įasmeninti galima bet ką – net ir pačią migločiausią, sunkiai akademiniame diskurse sukonkretinamą sąvoką ar reiškinį, todėl tarptautinės gotikos fenomenas mūsų vaizduotėje galėtų įgauti aiškius pavidalus ir bruožus.
Šiaurės tautų tyrinėtojas Kazimieras Labanauskas
JURGITA JASPONYTĖ Renkantis, ką iš Šiaurės tautų pasakų versti, dėmesį patraukė lietuviška vieno iš jas užrašinėjusiųjų pavardė – Labanauskas. Daugiau pasidomėjus paaiškėjo, kad Kazimieras Labanauskas yra tarptautinį pripažinimą pelnęs lietuvių kilmės mokslininkas, Taimyro krašto samodų tautų kultūros, kalbų ir folkloro tyrinėtojas
Nencų pasakos ir legendos
Nencai – viena iš mažųjų Šiaurės tautelių. Dauguma jų gyvena Nencų ir Jamalo Nencų autonominėse apygardose. [...] Nencų folkloras yra įvairaus turinio ir formos.
Algimanto Miškinio miesteliai
Šių metų vasario 2-ąją profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, architektūros istorikas, urbanistikos, kultūros paveldo tyrinėtojas ir kolekcininkas Algimantas Miškinis Lietuvos nacionaliniam muziejui ir kartu savo šaliai įteikė neeilinę dovaną
Lietuviškos Užgavėnės: tradicija ar paveldas?
ARŪNAS VAICEKAUSKAS Užgavėnės kadaise buvo paskutinė didelė šventė prieš įninkant į pavasario darbų rūpesčius. Gal todėl jos taip laukta? Gal todėl taip džiaugtasi šios neeilinės dienos papročiais?
Mstislavo Dobužinskio meno studija
DONALDAS STRIKULIS Einant Kauno Maironio gatve, norom nenorom dėmesį patraukia efektingas trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių sandūros namas. Tai architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas tų laikų būdingos architektūros pastatas – vienas pirmųjų modernizmo pavyzdžių Lietuvoje.
Moters asmenybės branda pasakoje „Baltoji Lelija”
GINA KNABIKIENĖ Pasakos siužetas Pagrindinė pasakos veikėja Magdalena nemokėjo šokti. Kartą nuėjo į šokius, bet niekas nevedė jos šokti. Magdalena panoro šokti nors ir su pačiu velniu, kad tik kas nors ją pašokdintų. O velnias ir prisistatė, pasivertęs gražiu šokėju.
Vinguriuotos metų rievės
VITAS AGURKIS Pirmasis susikirtimas su pasauliu Į baigiantį užakti Raudenio ežerą subėgo keli kaimai ir dalis Kalvarijos miesto. Tenai nuskubėjo ir mūsiškiai. Frontas buvo jau visai visai netoli. Mūšis užvirė popiet.
