Paveldas

Višinskių giminės genai

Su šiemetinės Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos viena iš laureačių, pedagoge, etnologe doc. dr. IRENA AUŠRELE ČEPIENE kalbasi Juozas Šorys

Riešučio pasaka

Riešuto semantikos bruožai VIDA ŠATKAUSKIENĖ Ar šį rudenį pasidžiaugėte sunokusiais riešutais, paragavote šviežių branduoliukų? Grybus, uogas rinkti mėgėjų netrūksta, bet klydau manydama, kad šiais laikais žmonės jau užmiršo riešutauti.

Vėlinės ir Kūčios – akistata su protėviais

JUOZAS ŠORYS Vis girdint įgrisusius „kalbančiųjų galvų“ aimanavimus dėl menko „Lietuvos žmonių“ įsitraukimo į visuomeninius judėjimus, pilietinius sambūrius, atrodo, radosi gal dar veiksmingesnė ir demokratiškesnė nuomonių reiškimo (ir prastūmimo) forma – peticijos.

Aleksandro Bardausko Baubliai

Baublių prižiūrėtoją Aleksandrą Bardauską pažįstu nuo 1962 m. Teko su juo pabendrauti Bijotuose, į Baublių muziejų lydint ekskursijas ar svečius. A. Bardauskas buvo neretas svečias ir Šilalėje: tai knygyno darbuotojas paragindavo, kad leidinėlį „Baubliai“ greičiau į Bijotus atgabentų, tai į kultūros skyrių užeidavo pasibėdoti dėl Dionizo Poškos vandens malūno

Prūsų kraujo paveldėtojai

Menant Didžiojo prūsų sukilimo svarbą baltų pasauliui ir 750-ąsias jo metines su istoriku TOMU BARANAUSKU kalbasi Juozas Šorys

Po dvidešimt penkerių metų: lietuvių dainų rinkinys gruziniškai

NANA DEVIDZĖ Žinome, kad kiekviena knyga turi jai skirtąją lemtį. Iš tikrųjų keistas ir stebinantis likimas ištiko kultūros ryšių centro „Kaukazo namai“ 2009 m. publikuotą leidinį „Žalioji rūta“.

„Eglė žalčių karalienė“: gyvybės ir mirties domenas

EUGENIJUS ŽMUIDA Pasaka yra sąlyginis „Eglės žalčių karalienės“ apibūdinimas. Ją nagrinėjusieji ne kartą buvo sustoję ties tokiu apibrėžimu, sakydami: tai neįprastas, netipiškas, atviros struktūros kūrinys. Pasaka vadinti netikslu, nes nėra laimingos pabaigos. „Eglė žalčių karalienė“ baigiasi tragiškai.

Raganos kalendorius

GINAS ŽIEMYS Templum – tempus Anot Mircea Eliadės, norint gyventi pasaulyje, reikia jį sukurti. Indėnų algonkinų šventnamis (templum), kuriame vyko iniciacijos, vaizdavo Visatą. Jo stogas simbolizavo dangaus skliautą, grindys – žemę, o keturios sienos – keturias pasaulio šalis.

Laiškai iš praeities: Gardinas – Lietuvos ar Kijevo Rusios pakraštys?

ARŪNAS KAZYS KYNAS Gardino miesto ir krašto istorija yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybės formavimusi. Gardinas yra ir jotvingių (sūduvių), prūsų, lietuvių, žemaičių genčių kovų su rytų ir vidurio slavais liudininkas.

Kamos aukštupio motinos-gulbės

Su udmurtų šokių folkloro ansamblio „Ekton korka“ vadovu dr. ANDREJUMI PROKOPJEVU kalbasi Juozas Šorys – Lankėtės „Balticoje“ Estijoje, šiemet – folkloro festivalyje „Atataria lamzdžiai“ Kaune, „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje… Žinome, kad udmurtai gyvena Kamos ir Viatkos upyne, bet – kas jie?