Paveldas

„Eglė žalčių karalienė“: gyvybės ir mirties domenas

EUGENIJUS ŽMUIDA Pasaka yra sąlyginis „Eglės žalčių karalienės“ apibūdinimas. Ją nagrinėjusieji ne kartą buvo sustoję ties tokiu apibrėžimu, sakydami: tai neįprastas, netipiškas, atviros struktūros kūrinys. Pasaka vadinti netikslu, nes nėra laimingos pabaigos. „Eglė žalčių karalienė“ baigiasi tragiškai.

Raganos kalendorius

GINAS ŽIEMYS Templum – tempus Anot Mircea Eliadės, norint gyventi pasaulyje, reikia jį sukurti. Indėnų algonkinų šventnamis (templum), kuriame vyko iniciacijos, vaizdavo Visatą. Jo stogas simbolizavo dangaus skliautą, grindys – žemę, o keturios sienos – keturias pasaulio šalis.

Laiškai iš praeities: Gardinas – Lietuvos ar Kijevo Rusios pakraštys?

ARŪNAS KAZYS KYNAS Gardino miesto ir krašto istorija yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybės formavimusi. Gardinas yra ir jotvingių (sūduvių), prūsų, lietuvių, žemaičių genčių kovų su rytų ir vidurio slavais liudininkas.

Kamos aukštupio motinos-gulbės

Su udmurtų šokių folkloro ansamblio „Ekton korka“ vadovu dr. ANDREJUMI PROKOPJEVU kalbasi Juozas Šorys – Lankėtės „Balticoje“ Estijoje, šiemet – folkloro festivalyje „Atataria lamzdžiai“ Kaune, „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje… Žinome, kad udmurtai gyvena Kamos ir Viatkos upyne, bet – kas jie?

Senieji karpiniai

BEATRIČĖ RASTENYTĖ Domėdamiesi interjeru, gražindami buitį dairomės į įvairių tautų tradicijas. Kaip savo namus dar ne tokiais senais laikais puošė lietuviai? Sodybos apaugusios medžiais ir sodais, įvairiausiomis tvorelėmis aptverti gėlių darželiai, ažūriniais ornamentais papuoštos, gėlėmis išpieštos langinės,

Monikos Bičiūnienės šimtmetis

Jūratė Stauskaitė, dailininkė, Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos vadovė: Esame Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje Mokytojų namuose, kuri egzistuoja jau šešerius metus. Joje surengta apie 60 parodų ir toli gražu ne tik vaikų ir jaunimo kūrinių.

Animistiniai kultai

ZURAB CERETELI,  TAMILA CAGAREIŠVILI Animistinės kilmės kultai ir su jais susiję tikėjimai buvo svarbūs kartvelų genčių, nuo neatmenamų laikų gyvenusių Gruzijos teritorijoje, mąstysenoje. Istorinė ir etnografinė literatūra patvirtina, kad egzistavo išplėtotas pagarbos medžiams kultas. Medžiams buvo priskiriamos įvairios galios: magija, gebėjimas gydyti, apsauga nuo vadinamosios negeros akies, gyvenimo ir vaisingumo funkcija ir kt.

Vinco Žilėno 1957 metų ekspedicijos dienoraštis

Parengė ONA MAŽEIKIENĖ Pabaiga. Pradžia Nr. 17 Liepos 1 d. Šiandien buvome Laurinaičių kaime, kuriame prieš 100 m. tebuvę dvi sodybos ir jos turėjusios maždaug po 150 ha. Tų abiejų ūkių savininkai buvę įtarti dalyvavę 1831 m. sukilime, vienas jų buvęs ištremtas, jo žemė konfiskuota.

Vinco Žilėno 1957 metų ekspedicijos dienoraštis

Parengė ONA MAŽEIKIENĖ 1957 m. ekspedicija 1957 m. ekspedicija buvo pradėta birželio 25 d. Kelionė buvo baisi. Ištisą kelią lijo, lijo. Taip lyg iš kibiro. Visi šlapi, perlyti sustojome mokykloje. Sustojome Kaltinėnų mokykloje. Sustojome 7 asmenys. Birželio 26 d. apžiūrėjome miestelį, labai nuskurdusį, aplūžusį, turintį ,,Pienocentro“ statytą pieninę ir lentpjūvę, nekalbant apie 7-metę mokyklą.

Vinco Žilėno muziejus

ONA MAŽEIKIENĖ Vincas Žilėnas (1907.XII.31–1982.X.24) – vienas žymiausių Lietuvos muziejininkų, ilgametis Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus direktorius (1947–1973), žurnalistas. Apie jo nuveiktus darbus ne kartą esu rašiusi spaudoje. 2007 m. nemažą straipsnį „Vinco Žilėno devizas – dirbti Lietuvos kultūrai“ įteikiau Lietuvos nacionaliniam muziejui, kur V. Žilėno 100-ojo gimtadienio proga žadėta išleisti knygą (ją iš „amžinojo pažaduko“ Antano Staponkaus, pralaikiusio 7…