Paveldas

Raitininkų kaimo šventės

VINCAS LAPINSKAS Naujųjų metų išvakarėse žmonės ilgai vakarodavo ir neidavo gulti. Visi laukdavo dvyliktos valandos ir Naujųjų metų pradžios. Jeigu atsigulei ir užmigai nesulaukęs Naujųjų, tai apsnūdęs ir neišsimiegojęs būsi visus ateinančius metus. Visi su nekantrumu laukdavo Naujųjų spėliodami, kokie jie bus: geresni ar blogesni, linksmesni ar liūdnesni.

Kūčių užeiviai

NIJOLĖ MARCINKEVIČIENĖ Kalėdos – metas, kai į mus vėl atsigręžia motulė Saulė. Prasiveria Dangaus langai ir, stebuklinės šviesos paviliota, per aukštus kalnus, per žemus klonius su šyvais žirgais, nauju važeliu, geležiniais ratais, šilko botagais atvažiuoja Kalėda

Apie žemynėliavimą, užstalę ir dangiškąjį pieną

JUOZAS ŠORYS Lietuvos liaudies kultūros centro rengiamo ciklo „Gimtis. Būtis. Mirtis. Pasaulėjautos ir pasaulėžiūros aspektai“ penktosios konferencijos „Tradicinės mitybos kultūra“, orientuotos ne tik į kultūrininkus, bet ir į „akademikus“

Dar viena liūdna pasaka

NIJOLĖ MARCINKEVIČIENĖ Laimingai sau gyveno vyras su pačia ir turėjo dukrelę, kurią be galo mylėjo. Motina sunkiai susirgo ir mirė. Neilgai trukęs tėvas parvedė pamotę, ir jiedu susilaukė dar vienos dukros.

Višinskių giminės genai

Su šiemetinės Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos viena iš laureačių, pedagoge, etnologe doc. dr. IRENA AUŠRELE ČEPIENE kalbasi Juozas Šorys

Riešučio pasaka

Riešuto semantikos bruožai VIDA ŠATKAUSKIENĖ Ar šį rudenį pasidžiaugėte sunokusiais riešutais, paragavote šviežių branduoliukų? Grybus, uogas rinkti mėgėjų netrūksta, bet klydau manydama, kad šiais laikais žmonės jau užmiršo riešutauti.

Vėlinės ir Kūčios – akistata su protėviais

JUOZAS ŠORYS Vis girdint įgrisusius „kalbančiųjų galvų“ aimanavimus dėl menko „Lietuvos žmonių“ įsitraukimo į visuomeninius judėjimus, pilietinius sambūrius, atrodo, radosi gal dar veiksmingesnė ir demokratiškesnė nuomonių reiškimo (ir prastūmimo) forma – peticijos.

Aleksandro Bardausko Baubliai

Baublių prižiūrėtoją Aleksandrą Bardauską pažįstu nuo 1962 m. Teko su juo pabendrauti Bijotuose, į Baublių muziejų lydint ekskursijas ar svečius. A. Bardauskas buvo neretas svečias ir Šilalėje: tai knygyno darbuotojas paragindavo, kad leidinėlį „Baubliai“ greičiau į Bijotus atgabentų, tai į kultūros skyrių užeidavo pasibėdoti dėl Dionizo Poškos vandens malūno

Prūsų kraujo paveldėtojai

Menant Didžiojo prūsų sukilimo svarbą baltų pasauliui ir 750-ąsias jo metines su istoriku TOMU BARANAUSKU kalbasi Juozas Šorys

Po dvidešimt penkerių metų: lietuvių dainų rinkinys gruziniškai

NANA DEVIDZĖ Žinome, kad kiekviena knyga turi jai skirtąją lemtį. Iš tikrųjų keistas ir stebinantis likimas ištiko kultūros ryšių centro „Kaukazo namai“ 2009 m. publikuotą leidinį „Žalioji rūta“.