Paveldas

Lietuviškos Užgavėnės: tradicija ar paveldas?

ARŪNAS VAICEKAUSKAS Užgavėnės kadaise buvo paskutinė didelė šventė prieš įninkant į pavasario darbų rūpesčius. Gal todėl jos taip laukta? Gal todėl taip džiaugtasi šios neeilinės dienos papročiais?

Mstislavo Dobužinskio meno studija

DONALDAS STRIKULIS Einant Kauno Maironio gatve, norom nenorom dėmesį patraukia efektingas trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių sandūros namas. Tai architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas tų laikų būdingos architektūros pastatas – vienas pirmųjų modernizmo pavyzdžių Lietuvoje.

Moters asmenybės branda pasakoje „Baltoji Lelija”

GINA KNABIKIENĖ Pasakos siužetas Pagrindinė pasakos veikėja Magdalena nemokėjo šokti. Kartą nuėjo į šokius, bet niekas nevedė jos šokti. Magdalena panoro šokti nors ir su pačiu velniu, kad tik kas nors ją pašokdintų. O velnias ir prisistatė, pasivertęs gražiu šokėju.

Vinguriuotos metų rievės

VITAS AGURKIS Pirmasis susikirtimas su pasauliu Į baigiantį užakti Raudenio ežerą subėgo keli kaimai ir dalis Kalvarijos miesto. Tenai nuskubėjo ir mūsiškiai. Frontas buvo jau visai visai netoli. Mūšis užvirė popiet.

Kūčių avižinis kisielius: arkliai, vėjai ir vėlės

NIJOLĖ MARCINKEVIČIENĖ XX a. pirmoje pusėje avižinis kisielius buvo privalomas Kūčių stalo patiekalas, o kūčiukai, aguonpienis ir net žuvis dar nebuvo paplitę. Apie penkis nuošimčius šeimų be jo neapsieis ir šiemet, ypač šiaurės rytų Lietuvoje ir pamaryje. Apie avižų kisieliaus svarbą Klaipėdos krašte rašyta spaudoje

Didžioji dvikova

GINAS ŽIEMYS Nuotakos šakai priklausančiose struktūrinėse pasakose mergė įvairiai išbandoma: našlaitė siunčiama paskinti obuolių ir pasemti vyno (AT 511); sugauti karveliu pasivertusį jaunikaitį; neišsigąsti raganos ir iš jos trobelės parnešti žiedą; pamaitinti girios nameliuose prisiglaudusius gyvūnėlius

Perkūno aikštės ąžuolas

Su Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu archeologu dr. VYKINTU VAITKEVIČIUMI kalbasi Juozas Šorys – Sveikinu – šiemet kaip reta vienbalsiai buvai išrinktas Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatu. Tikrai tos garbės esi vertas! Iš kokio kelmo toks smarkuolis buvai išspirtas?

Garbės kraštotyrininko Igno Jablonskio šimtmetis

JULIUS KANARSKAS Šiemet minime šimtąsias Lietuvos garbės kraštotyrininko ir Kretingos rajono garbės piliečio, inžinieriaus Igno Jablonskio (1911–1991) gimimo metines. Jį prisimenu kaip kuklų, aukštos moralės žmogų, universalų gimtojo krašto praeities ir kultūros tyrinėtoją

„Profesionali“ nemeilė

DAINIUS RAZAUSKAS Noriu grįžti prie skaudulių, kurie šiaip jau niekuomet nesiliaus, neužsimirš, kol Vilniuje liks bent vienas jautrios, gyvos širdies žmogus. Nes jie skauda. Tai brangaus, mylimo mūsų miesto, mūsų Tėvynės sostinės sistemingas naikinimas

XIX a. pabaigoje gyvenusio nežinomo asmens tekstas apie kryžius

„Statant nauja križia arba atnaujinant reik weizet ant to, kad weta but pasabni aprinkta“, – gražia, dar nesugadinta gimtąja lietuvių kalba rašė nežinomas mūsų protėvis daugiau kaip prieš šimtą metų