LiteratūraVertimai

BARBARA KORUN. Eilės

Iš bytnikų poezijos

Byt­ni­kais, ar­ba byt­ni­kų kar­ta, va­di­na­mas bū­re­lis po­ka­riu pra­dė­ju­sių reikš­tis ame­ri­kie­čių ra­šy­to­jų, ku­rie, at­me­tę ma­te­ria­liz­mu, nau­dos prin­ci­pu ir var­to­ji­mu grin­džia­mą so­cia­li­nę sis­te­mą ir stan­dar­ti­zuo­tą mies­čio­niš­ką gy­ven­se­ną

RAINER MARIA RILKE. Eilės

JOZEFINA DAUTBEGOVIĆ. Eilės

Tai, kas ne­par­duo­da­ma

RO­GER SCRU­TON Lei­do­me, kad per daug da­ly­kų šia­me pa­sau­ly­je bū­tų įkai­no­ti Nuo pat ci­vi­li­za­ci­jos iš­ta­kų žmo­nės sky­rė da­ly­kus, ku­riais ga­li­ma lais­vai keis­tis rin­ko­je, nuo da­ly­kų, ku­rie per daug ar­ti­mi mums, kad jais bū­tų pre­kiau­ja­ma. Dva­si­nes gė­ry­bes su­ter­šia ar­ba su­nai­ki­na ban­dy­mas jo­mis pre­kiau­ti.

Iš danų poezijos

SIGNE MØLLER LANGTVED Gimė 1978 metais. 2006-aisiais, būdama meno isto­ri­jos stu­dentė, debiutavo poezijos knyga „Naujagimis“ (Ny­født). Čia pateikiami pirmieji autorės kūrybos vertimai į lietuvių kalbą.

OLJA SAVIČEVIĆ-IVANČEVIĆ

Būtų galima sakyti, kad tai – pasakojimas

OLJA SAVIČEVIĆ-IVANČEVIĆ Yra pa­sa­ko­ji­mas, apie ku­rį gal­vo­ju iš­ti­sas die­nas. Tie­są pa­sa­kius, apie jį gal­vo­ju jau dvi­de­šimt me­tų, bet tik vi­sai ne­se­niai su­pra­tau, kad tai ga­lė­tų bū­ti pa­sa­ko­ji­mas.

Požemių karalystė

MA­REK ZA­GAŃCZYK Ka­pa­vie­tė yra ne­to­li Sar­te­a­no. Pa­čia­me mies­te vei­kia ar­che­o­lo­gi­jos mu­zie­jus, tu­rin­tis pui­kią et­rus­kų me­no ko­lek­ci­ją, nors ma­žai kas už­su­ka jos pa­si­žiū­rė­ti. Ne­pri­si­me­nu, ka­da su­ži­no­jau apie ka­pa­vie­tės at­ra­di­mą ir ka­da pir­mą kar­tą pa­ma­čiau ją puo­šian­čių pie­ši­nių spal­vo­tas nuo­trau­kas.

CARL MICHAEL BELLMAN. Eilės

„Tyla prieš Bellmaną“ – taip kartais apibūdinama visa Šve­dijos li­teratūra iki Carlo Michaelio Bellmano (1740–1795) epo­chos. Bell­ma­nas rašė užstalės dainas, Biblijos pa­ro­di­jas, dramas, proginius, re­liginius eilėraščius. Parašyti svariausius kū­rinius, „Fredmano epis­to­les“ ir „Fredmano dainas“ (jos iš­verstos bene į 20 kalbų), jį įkvė­pė gar­sus to meto lai­k­ro­di­nin­kas Johanas Fredrikas Fredmanas – Stok­holmo ori­gi­na­las ūžautojas

Kartais Michaelis tyli

MOJCA KUMERDEJ Na­mas, ku­ria­me gy­ve­nu, yra di­de­lis. Bet ta­me na­me ne­gy­ve­no­me vi­są lai­ką. Kai bu­vau dar vi­sai ma­ža, gy­ve­no­me bu­te, bet aš to ne­pri­si­me­nu.