LiteratūraVertimai

Literatūrinė piligrimystė

Su šių metų Šv. Jeronimo premijos laureate vertėja DIANA BUČIŪTE kalbasi Audrius Musteikis

Vertėjo popietė

CORNELIUS HELL Penktosios Šv. Jeronimo premijos lietuvių literatūros vertėjui į užsienio kalbą laureatas Man penkiasdešimt ketveri, esu dviejų dukterų tėvas ir sėdžiu šią kepinančiai karštą liepos popietę vidiniame savo mėgstamos kavinės „Gabi“ kiemelyje Vilniuje, esu jau įmetęs truputėlį alaus ir dabar iš Renatos Šerelytės romano „Mėlynbarzdžio vaikai“ verčiu žodžių samplaiką „vaikų namai“

Atletas ir Alef

BALLA Kartais darydamas ką nors vonioje girdžiu už sienos keistus garsus. Jie sklinda iš mažyčio koridoriaus prie lifto. Atsargiai žvilgteliu pro durų akutę ir matau, kaip kaimynai neša iš lifto įvairiausius baldus, didelius kūjus, mūrininko įrankius, sulankstomas kopėčias, didžiulį grąžtą…

GUILLEVIC. Eilės

Eugène’as Guillevicas (1907–1997) savo kūrinius pasirašinėjo vien tik pavarde. Komentatoriai dažnai pabrėžia, kad Guillevico eilės yra lyg jo gimtojo Karnako akmenys – nenugludinti, neišdailinti, tačiau autentiški. Už kūrybą 1976 m. buvo apdovanotas Prancūzų akademijos Didžiąja premija, 1984 m. – Nacionaline poezijos premija, 1988 m. – Goncourt’ų premija.

Pasaulio vizija

JOHN CHEEVER Johnas Cheeveris (1912–1982) gimė Kvinsyje, Masačusetso valstijoje. Parašė penkis romanus ir septynis apsakymų rinkinius, yra apdovanotas įvairiomis Amerikos ir pasaulio literatūros premijomis bei garbės medaliais.

Senatvė – Dievo nemokšiškumas

FAINA RANEVSKAJA FAINA RANEVSKAJA (1896–1984, tikr. Feldman – slapyvardžiu pasirinko A. Čechovo „Žuvėdros“ herojės pavardę) – TSRS liaudies artistė, teatro ir kino aktorė, bendravo su V. Kačialovu, A. Achmatova, M. Cvetajeva, V. Majakovskiu, O. Mandelštamu.

Apie žmogų, kuris norėjo būti senis

RUDOLF SLOBODA Žmogus buvo sutikęs daugybę kitų be galo senų senių ir pavydėjo jiems, nes šie atrodė jam be rūpesčių. Buvo girdėjęs ir apie be galo senus senius, valdžiusius didžiąsias Kinijos ir Sovietų Sąjungos imperijas, bet šiems ne taip pavydėjo, nes žinojo, kad valdžia iš tiesų priklauso ne jiems, kad visi jų nekenčia ir kad yra priversti nuolat daryti kam…

Štai taip Zaratustra valgė

WOODY ALLEN Niekas taip neįaudrina intelektualų bendruomenės ir neįžiebia akademikų ginčų, panašių į tuos, kurie kyla pro mikroskopą stebint vandens lašą, kaip didžio mąstytojo nežinomo veikalo atradimas. Neseniai keliavau į Heidelbergą įgyti retų devyniolikto amžiaus dvikovos randų ir visiškai netikėtai aptikau kaip tik tokį lobį.

ALEŠ ŠTEGER. Eilės

Lietuvių skaitytojams jau pažįstamas Alešas Štegeris (g. 1973) garsėja ne tik poezija, bet ir didžiule kelionių aistra. Kartą, dar prieš pradėdama versti jo kūrybą, viename iš slovėniškų portalų skaičiau straipsnį, kuriame poetas buvo apibūdintas kaip vietoje nenustygstantis žmogus, kurio kūrybai ir asmenybei reikia daug erdvės. Neilgai trukus sutikau A. Štegerį ir įsidrąsinau paklausti, ar jis galėtų išgyventi be kelionių.

Tuba ir nakties reikšmė

ŠAHRNUŠ PARSIPUR Šahrnuš Parsipur gimė 1946 metais Teherane, Teisingumo ministerijos tarnautojo šeimoje. Baigusi mokyklą įstojo į Teherano universitetą studijuoti sociologijos. Dar besimokydama universitete įvairiuose Irano literatūriniuose žurnaluose paskelbė kelis trumpus apsakymus ir straipsnius. Maždaug nuo 1960 metų Irane vis labiau kilo nepasitenkinimas šacho valdžia, šalyje tarpusavyje dėl vietos rungėsi komunistų ir islamistų pogrindinės politinės partijos.