LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Orfiškosios giesmės
Dabartinė senovės graikų mitologijos samprata daugiausia esti nulemta tų atošvaisčių, kurios mus pasiekia per klasikinę graikų ir romėnų literatūrą. Vis dėlto yra išlikę tekstų, kuriais byloja pati graikų religinė mintis. Vieni tokių – orfiškosios giesmės, priskiriamos legendiniam dainiui Orfėjui.
Kas negerai su Nobelio literatūros premija
Atminkit, kad kalbam apie iš viso pasaulio kampelių suplaukiančius eilėraščius ir romanus, kurių dauguma glaudžiai suaugę su kultūrinėmis ir literatūrinėmis tradicijomis, apie kurias Švedijos akademijos nariai, savaime suprantama, išmano labai nedaug.
Poezija ir populiarumas Latvijoje
Eilėraščių rašymas yra viena iš nacionalinių latvių sporto šakų, populiarumu vargu ar nusileidžianti krepšiniui ar ledo rituliui. „Poezijos dienų“ tradicija tebeklesti: kiekvieną rugsėjį nesuskaičiuojama daugybė poetų kviečiami skaityti savo kūrybos…
Pasaulis parašytas tam, kad jame vyktų gyvenimas
Jau įžanginiame knygos žodyje „Skaitytojams“ Alfonsas Andriuškevičius potencialius recenzentus pastato į nepatogią padėtį – dėl to, kad suklasifikuoja skaitytojus pagal tai, kiek autoriaus prasmės jie geba pagauti. Tad recenzijos beveik neįmanoma pradėti neapibrėžus savo, recenzuojančiojo, vietos šioje klasifikacijoje. Tų ironiškų spąstų neišvengė mano kolegė Elena Baliutytė, leidausi pagaunama ir aš. Tiesa, iš pradžių norėjau šią klasifikaciją apeiti, tiesiog apsimesti,…
Psichologinė kelio topologija
Vadinasi, tai, ką sąlygiškai vadinu tekstu, turi antipsichologinį užtaisą. Kartoju, tekstu vadinu tai, ką esame priversti kurti, kad mano galvoje gimtų prasmė, nes psichologija prasmės nepagimdo – psichologija kaip tik prieštarauja logui, neleidžia, kad mumyse veiktų kažkas, kas verčia mus sakyti „dukart du – keturi“…
Psichologinė kelio topologija
Pagrindinį varomąjį Prousto motyvą ir patosą, ir aistrą galima reziumuoti žodžiais „realizuoti save“, t. y. realizuoti save visuma tų norų, kuriuos turi, bet kurių nežinai, kurių prigimtis tau nesuprantama. O nesuprantamos prigimties dalykų neįmanoma realizuoti; nesupratęs savo paties norų, nerealizuosi savęs, – todėl Proustui ir veikiausiai kiekvienam žmogui žodžiai „realizuoti save“ tapatūs žodžiams „suprasti, kas esi iš tikrųjų ir kokia tavo tikroji padėtis“.
Patarimai, kaip rašyti (2)
„Tau pažįstamas tas koktus neadekvatumo ir perdėto savęs demonstravimo jausmas, kuris užplūsta pažvelgus į išdailintą savo paties prozą? Atsipalaiduok, įsisąmoninęs, kad šis šlykštus pojūtis niekada niekada tavęs nepaliks, kad ir kokios sėkmės ir publikos ovacijų sulauktum. Šis jausmas neatsiejamas nuo tikrojo rašymo amato, todėl yra puoselėtinas.“
Trys Baltijos šalių rašytojai – apie respublikos šimtmetį švenčiančias savo valstybes
„Kiekvienuose namuose būta knygų lentynos, o sudėtingos savos literatūros išmanymas buvo pagrindinis šeimos galvą apibūdinantis bruožas po mokėjimo įkurti namų židinį.“
Patarimai, kaip rašyti
„Ulisas“: puikus ar nevykęs?
Prieš šimtą metų amerikiečių literatūriniame žurnale „The Little Review“ pirmą kartą buvo pradėtas spausdinti airių rašytojo Jameso Joyce’o romanas „Ulisas“. Kūrinio ištraukos spausdintos nuo 1918 m. kovo iki 1920 m. gruodžio, kai tolesnis publikavimas buvo uždraustas. Visa knyga išleista 1922 m. Paryžiuje. „Ulisas“ paprastai laikomas vienu reikšmingiausių modernistinės literatūros kūrinių ir bene aukščiausia anglakalbės prozos viršūne. Tačiau nelygstamo klasiko…
