LiteratūraRašytojai

Apskritas interviu

RENATA ŠERELYTĖ Ar rašytojas turi sielą? – Jeigu ji panaši į arbatos garų debesėlį, tada taip, o jei į arbatinuką, tada ne, tai ir tebus arbatinukas. – O kodėl jūs rašot apie valkatas ir girtuoklius, ir santechnikus su ištatuiruotais bicepsais, argi mes neturime aristokratų? – O taip, mes dažnai jaučiamės jų turį

Baudelaire’as apie Jurgą Ivanauskaitę

VIKTORIJA DAUJOTYTĖ Galvodama apie Jurgos Ivanauskaitės Dieną, jau ne realią sukaktį, o efemeriją, kurios turinį kiekvienas užsipildome savaip, ieškojau lentynose jos eilėraščių knygos „Šokis dykumoje“ (2004).

„Tarsi kuršis krūme retam“

Su skuodiškiu (gėsališkiu) poetu STASIU JONAUSKU kalbasi Juozas Šorys – Jūsų darbo kambario langai penktame aukšte Skuode atsigręžę į šiaurę, kuri yra ir Jūsų poetinio pasaulio dalis. Šiaurės vakaruose matome mėlynuojančių Latvijos eglynų kontūrą

Kodėl Vakarų rašytojai myli Motiną Rusiją

A. D. MILLER Romanistai nuo Le Carré iki Amiso yra apkerėti Rusijos. Nieko nuostabaus: tai derlinga žemė kūrybai. Vyriškis įžengia į kambarį. Sakykime, maždaug penkiasdešimties, žilstelėjęs, šiek tiek sutaršytais plaukais. Kokia jo istorija?

Vesna Lemaić: „Knygos keičia pasaulį per skaitytojus“

Su jauna slovėnų prozininke Vesna Lemaić susitinkame vienoje iš Liublianos lauko kavinukių, prieš pat audrą. Vesną labai sunku sugauti – ji buvo viena iš birželio viduryje rengiamo festivalio „Literatūra gyvai“ organizatorių, dalyvauja įvairiuose judėjimuose

Pasivaikščiojimas po Isos slėnį

REGINA JASUKAITIENĖ Apie Czesławą Miłoszą šiomis dienomis tiek daug rašoma ir kalbama, kad susidaro įspūdis: viskas jau pasakyta. Tačiau skaitydama supratau, kad tai – besikartojantys tekstai, teatskleidžiantys mažą žmogaus gyvenimo dalį. Kita, didesnioji – jo kūriniuose, kurių į lietuvių kalbą išversta labai nedaug.

Czesławo Miłoszo bibliografiją beskaitant

JERZY KANDZIORA Jerzy Kandziora – profesorius literatūrologas, Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų instituto bendradarbis. Knygos Ocalony w gmachu wiersza („Išgelbėtas eilėraščio pastate“) apie Stanisławo Barańczako poeziją autorius.

Jeanas-Paulis Sartre’as: spąstai „agentui Smitui“

ALEKSEJ SOKOLOVSKIJ Jeanas-Paulis-Charles’is-Aymard’as-Léonas-Eugène’as Sartre’as gimė 1905 metų birželio 21-osios naktį Paryžiuje. Vienintelis sūnus buržuazinėje jūrų laivyno karininko šeimoje. Beje, tėvo nepažinojo – jis numirė nuo geltonosios karštligės, kai vaikui buvo 15 mėnesių.

Pasiuntinė su gėlėmis

VALERIJ ŠUBINSKIJ Neseniai Sankt Peterburge išleista solidi biografinė studija apie „užmirštą atsiskyrėlį, reikšmingąjį rusų poetą“ Vladislavą Chodasevičių (1886, Maskva–1939, Paryžius).

Jaunasis Miłoszas ir Rusija

EMIL PASIERSKI Emilis Pasierskis (g. 1979) – Vroclavo universiteto absolventas, XX amžiaus lenkų literatūros istorikas, redaktorius. Parengė atnaujintą Czesławo Miłoszo „Rinktinių raštų“ esė tomą O podróżach w czasie (Znak, 2010).