LiteratūraMemuarai
Gyvenantys žmonės
MIKALOJUS VILUTIS Aldona Liobytė, rašytoja, Dievo apdovanota mokėjimu suburti aplink save gražius žmones, mano teta Aldutė, mano antroji mama, o gal ir pirmoji, nes pagimdė ne kūną mano, bet dūšią mano.
Karalius be karūnos
AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ Dar gyvenant su žmona sudegė jo namo stogas. Tai buvo gan ankstyvą gegužės 1-osios rytą.
PIP (post-industrial paradise)
UGNIUS RATNIKAS 1991-ųjų liepa. Vasara. Rokiškis. Trečia mano draugo Moškaus vestuvių diena. Mes silpni, labai silpni, tokie nejudrūs, pavargę. Drybsom ant sofos ir klausom senų mėlynų plastiko plokštelių. Viena prasideda tokiu pip, pip, pip…
…bet liko, kas buvo gyventa
In memoriam VLADAS BRAZIŪNAS Regiu liesą valiūgą – patrakusį valios vaiką, beveik paauglį iš provincijos, ką tik išleidusį pirmąjį eilėraščių rinkinį „Augimo nerimas“. Mudviejų pirmasis poezijos vakaras Menininkų rūmuose (dabar Prezidentūra). Bene 1978-ieji. Iš salės kažkas paklausia, kaip čia yra, kad vienas (aš) iš žurnalistikos studijų pabėgo į lituanistiką, o kitas (Valdas Kukulas) – žurnalistikos studentas.
Haris: paprastas, nepaprastas
JULIUS KELERAS Haris nebuvo paprastas žmogus. Visada tuo tikėjau. Visada tą žinojau. Net ir gyvenimo pabaigoje, kai bendraudavome Niujorke, nuilsęs, virpantis, kamuojamas pačių smurtingiausių ligų, kurios kažkodėl nežinia už ką jį puldavo visos sykiu, jis tebebuvo ypatingas. Galbūt dėl to, kad su juo kaip su milžinišku meteoru susidūriau paauglystėje
Prislopintos mintys
ALOYZAS TENDZEGOLSKIS Pokalbiai su Broniumi Radzevičiumi, Juozu Dringeliu ir Baliu Davidavičiumi Kaip čia trumpai papasakoti apie tai, ko negalėjai kalbėti visą gyvenimą? Portretų galerija!..
Stasys Budrys. Jis liko aname krante
AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ Kartą atėjau į „Literatūros ir meno“ redakciją įteikti savo pirmojo straipsnio apie scenografiją meno skyriaus redaktoriui Edvardui Pranckūnui. Jaudinausi, nes dėl rašinio kokybės nebuvau tikra.
Teta Elzė, Šaltojo karo lyderė
Retrospekcija JULIUS KELERAS Teta Elzė – giminės galva, pramotė. Pagal dokumentus ji mano mamos teta, o giminės motina ji anaiptol ne dėl išorinio pavidalo (svoriu ji visai ne grand dama).
Aleksandra ir Michalina. Dvi moteri
AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ Vieną gražią karštą, jei neklystu, 1966 metų vasarą, kai Druskininkuose ant aukšto Nemuno kranto dar stovėjo panašus į dvarelį, savaip dailus ir lengvas medinis „Draugystės“ sanatorijos korpusas
Antanas Vilius Jurkūnas. Mano draugas
MIKALOJUS VILUTIS Turėjau draugą Vilių. Numirė jis pernai, 2010 metais, pavasarį. Turiu daug draugų, bet tarp mūsų nėra tokio dvasinio ryšio, koks buvo tarp Viliaus ir manęs. Šalia kitų man būna smagu, bet nebūna ramu. Aš nebūnu savimi, o tai reiškia – nebūnu laisvas.
