ASTRIDA PETRAITYTĖ Alvydas Šlepikas. Mano vardas – Marytė. Romanas. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. 184 p. Ko gero, Alvydo Šlepiko prozos gerbėjams ši knyga bus netikėta – „vilko vaikai“, pokario Rytprūsiai!.. Matyt, ir pačiam rašytojui ji – iš tų, kurios „netikėtai nutinka“, o ne nuosekliai išsirutulioja iš talento prigimties.

DALIA ZABIELAITĖ David Lodge. Mintijimai… Romanas. Iš anglų k. vertė Ina Rosenaitė. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2011. 495 p. „Akademinė institucija yra mažas pasaulis, mikrokosmas, atspindintis visuomenę kaip visumą, į kurią žvelgiant tokios temos kaip galios naudojimas, ambicija ir seksualinis geismas įmanomos nagrinėti gal net labiau komišku ir satyriniu nei tragišku aspektu.

KEVIN JACKSON Alastair Brotchie. Alfred Jarry: A Pataphysical Life. Cambridge, Massachusetts: MIT Press, 2011. 405 p. Alfredas Jarry, pripažintas Europos avangardo milžinas, buvo menko stoto vyrukas – 1,62 m ūgio. Kartais tai būdavo trūkumas, ypač todėl, kad jis turėjo švelnią odą ir nešiodavo ilgus plaukus – kol neprasižiodavo, jį lengvai galėdavai palaikyti vaiku.

RENATA ŠERELYTĖ Zita Čepaitė. Emigrantės dienoraštis. Esė. V.: Alma littera, 2011. 304 p. Globalus darosi ne tik pasaulis, bet ir kultūra. Nelieka ne tik sienų, bet ir žanrų. O garsusis G. Flaubert’o posakis apie stilių veikiausiai yra mitas.

EDGARAS BAUMILA Giedra Radvilavičiūtė. Šiąnakt aš miegosiu prie sienos. Esė rinkinys. V.: „Baltų lankų“ leidyba. 2010. 228 p. Pirmoji asmeninė pažintis su Giedra Radvilavičiūte kol kas dar neįvyko. Nesu tikras, ar įvyks. Užtat tai mažiausiai mane dominantis klausimas.