LiteratūraKnygos

Mito šešėlyje

VYTAUTAS GIRDZIJAUSKAS Elena Kurklietytė. Šešėlių verpėja: laukinės Todės istorija. Romanas. V.: Alma littera, 2009. 183 p. Istorikas Edvardas Gudavičius, vertindamas Lietuvos kultūrinę raidą Europos kontekste, skyrė jai du iš dešimties balų. Pavertę šiuos balus procentais, aptiksime, kad tik 20 procentų tautiečių intelektas prilygsta modernaus europiečio mąstysenai, visų kitų pasaulėjauta ir pasaulėžvalga tebėra įstrigusios XIX ar dar ankstesnių amžių gelmėse.

Pasaulis, kuriame tylima

MARIUS PLEČKAITIS Ryszard Kapuściński. Kristus su automatu ant peties. Iš lenkų k. vertė Vytas Dekšnys. K.: Kitos knygos, 2009. 160 p. Jeigu tikėtume skambia lyg varpeliai teorija, teigiančia, jog visų kataklizmų, nelaimių, poltergeistų ir amoralybių kaltininkas yra žmogus, tai turėtume sutikti ir su tuo, kad vieną dieną Didysis Svieto Lygintojas nusileis iš dangaus ir automatu išguldys visus blogiukus bei prikels…

„Žemaičio garlėkio“ apologija

VYTAUTAS GIRDZIJAUSKAS Vytautas Martinkus. Žemaičio garlėkys. Istorinis romanas. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. 428 p. Ponai prisiekusieji, džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad dar kartą atnaujinamas titulinio patarėjo Aleksandro Griškevičiaus teismo procesas. Manau, jums gerai žinoma, kad šis filosofas ir išradėjas, pirmasis lietuvis aviatorius 1864 metų kovo 4-ąją Šiaulių apygardos prisiekusiųjų teisme buvo pripažintas įvykdęs šias nusikalstamas veikas:

Welcome, intruder

GITANA GUGEVIČIŪTĖ Rolandas Rastauskas. Privati teritorija. Esė rinktinė. V.: Apostrofa, 2009. 312 p. Nebepamenu, kas rašydamas apie M. K. Čiurlionio organizuotą pirmąją lietuvių dailės parodą paminėjo ir tą parodą aplankiusį bevardį provincijos eilinį, netyčia ten buvusioms amžininko ausims palikusį prisipažinimą, kuris, laisvai verčiant į mūsų dienų šneką, skambėtų maždaug taip: nieko nesuprantu, bet vis tiek jėga (!).

Benediktas XVI iš arti

DAINIUS MARTYNAS ČIŽAS Peter Seewald. Benediktas XVI: portretas iš arti. Iš vokiečių k. vertė Elena Eimaitytė. V.: Katalikų pasaulio leidiniai, 2008. 300 p. Katalikų bažnyčios tradicija stipri savo literatūra apie šventųjų gyvenimus. Viena tokių naujai išleistų knygų yra Peterio Seewaldo „Benediktas XVI: portretas iš arti“. Tiesa, ji kiek skiriasi nuo šio žanro knygų: jos herojus dar gyvas, be to, tai…

(Ne)maloni recenzija

EGLĖ JAKUČIONYTĖ Vainius Bakas. Pretekstai. Eilėraščiai. V.: Naujoji Romuva, 2009. 136 p. Nežinia, prie kokių dalykų – malonių ar ne visai – Vainius Bakas priskiria recenzijas. Tikra yra tai, kad pirmoji šio jauno autoriaus poezijos knyga „Pretekstai“ nesileidžia pražiūrima ne tik dėl bravūriškai žavaus pasitikėjimo savo žodžiais (iš viršelio atvarto: „Kol ją vartysite, itin maža tikimybė, kad jums nutiktų kas…

Kūnas, mitas ir ritualas

DAIVA VAITKEVIČIENĖ Тацяна Валодзіна. Цела чалавека: слова, міф, рытуал. Мiнск: Тэхналогія, 2009. 424 p. Žmogaus kūno suvokimas – tai erdvės ir laiko lemiama kultūrinė prizmė. Kūniškumo, sveikatos ir ligos interpretacijas sąlygoja kultūriniai modeliai, lemiantys mūsų mąstymo turinį apskritai – atsižvelgiant į kolektyvinius įsitikinimus traktuojamos kūno dalys, kuriamos ligų tipologijos (ligas suvokiant kaip mitines arba fizines būtybes), rengiami ritualiniai gydymo scenarijai…

Filosofija ir fotosofija

AGNĖ NARUŠYTĖ Arvydas Šliogeris. Melancholijos archipelagai. Žodžiai ir vaizdai. V.: Apostrofa, 2009. 167 p. „Nes pats nesvarbiausias dalykas mirtingojo gyvenime yra pats gyvenimas“, – rašo filosofas Arvydas Šliogeris knygoje „Melancholijos archipelagai“, kur sudėti jo trumpi tekstai ir fotografijos. Kažkokia giliai pasislėpusi patirties briauna man sako, kad tikrai taip – nesvarbiausias.

Savilaidos malonumai

DARIUS POCEVIČIUS Knygos šiandieninėje Lietuvoje leidžiamos laikantis gana paprastų taisyklių. Autorius nuolat kalba apie dieviškąją kūrybos prigimtį, tačiau stengiasi sukurti velniškai paklausų produktą. Leidėjas be perstojo kalba apie aukštą visuomenės kultūrą, tačiau stengiasi išlaikyti kuo aukštesnę pelno normą. Pardavėjas atkakliai kalba apie masinio skaitytojo išprusimą, tačiau stengiasi palaikyti masinį pirkėjų srautą.

Ne vandens, o nuskęsti

MINDAUGAS NASTARAVIČIUS Jūratė Baranova. Baimė nuskęsti. Esė rinktinė. V.: Apostrofa, 2009. 168 p. Nebūtina eiti per tiltą. Nereikia bristi į vandenį. Sapnuoti skenduolį. Kad bijau vandens, tenka prisiminti į rankas paėmus filosofijos profesorės Jūratės Baranovos eseistikos knygą „Baimė nuskęsti“. Joje žmogus skęsta ne tik vandenyje. Skęsta savyje, kitame, skęsta žodžiuose, žodžiai skęsta tyloje, žodžiuose skęsta tai, kas ištylėta, kas anapus…