LiteratūraKnygos

Ant ko kris vardų išsižadėjimo nuodėmė?

ASTRIDA PETRAITYTĖ Alvydas Šlepikas. Mano vardas – Marytė. Romanas. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. 184 p. Ko gero, Alvydo Šlepiko prozos gerbėjams ši knyga bus netikėta – „vilko vaikai“, pokario Rytprūsiai!.. Matyt, ir pačiam rašytojui ji – iš tų, kurios „netikėtai nutinka“, o ne nuosekliai išsirutulioja iš talento prigimties.

Akademinio gyvenimo užkulisiai

DALIA ZABIELAITĖ David Lodge. Mintijimai… Romanas. Iš anglų k. vertė Ina Rosenaitė. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2011. 495 p. „Akademinė institucija yra mažas pasaulis, mikrokosmas, atspindintis visuomenę kaip visumą, į kurią žvelgiant tokios temos kaip galios naudojimas, ambicija ir seksualinis geismas įmanomos nagrinėti gal net labiau komišku ir satyriniu nei tragišku aspektu.

Pozityvumo žabangai

MARIUS PLEČKAITIS Abraham H. Maslow. Būties psichologija. Iš anglų k. vertė Visvaldas Legkauskas. V.: Vaga, 2011. 342 p. Esame girdėję daugybę mitų ir legendų apie nepakartojamus psichologų juokelius, pokštus, charizmatiškai atpasakotas istorijas. Kai kurie net esame patys jų išklausę.

30-asis Marinos žiedelis

MARIUS PLEČKAITIS Vladimir Sorokin. Trisdešimtoji Marinos meilė. Romanas. Iš rusų k. vertė Irena Potašenko. K.: Kitos knygos, 2011. 312 p. Visi geri dalykai turi pabaigą. Visos geros pornuškės baigiasi ideologijomis. Panašiai buvo ir su „Trisdešimtąja Marinos meile“.

Knygų gariūnai

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Sapnavau, kad knygų mugė ėmė ir pavirto gariūnais, greta knygų pradėjus prekiauti įvairiu spausdintiniu šlamštu – atvirukais, kartoniniais žaislais, sąsiuviniais, kalendoriais ir t. t. To šlamšto radosi tiek daug, kad teko jį trypti kojomis, lipti per knygas it vyndariui per ką tik nuskintas vynuoges.

Tikras bohemininkas

KEVIN JACKSON Alastair Brotchie. Alfred Jarry: A Pataphysical Life. Cambridge, Massachusetts: MIT Press, 2011. 405 p. Alfredas Jarry, pripažintas Europos avangardo milžinas, buvo menko stoto vyrukas – 1,62 m ūgio. Kartais tai būdavo trūkumas, ypač todėl, kad jis turėjo švelnią odą ir nešiodavo ilgus plaukus – kol neprasižiodavo, jį lengvai galėdavai palaikyti vaiku.

Tas nuostabusis jausmingumas

RENATA ŠERELYTĖ Zita Čepaitė. Emigrantės dienoraštis. Esė. V.: Alma littera, 2011. 304 p. Globalus darosi ne tik pasaulis, bet ir kultūra. Nelieka ne tik sienų, bet ir žanrų. O garsusis G. Flaubert’o posakis apie stilių veikiausiai yra mitas.

Klajojimai ir nuklydimai už sienų

EDGARAS BAUMILA Giedra Radvilavičiūtė. Šiąnakt aš miegosiu prie sienos. Esė rinkinys. V.: „Baltų lankų“ leidyba. 2010. 228 p. Pirmoji asmeninė pažintis su Giedra Radvilavičiūte kol kas dar neįvyko. Nesu tikras, ar įvyks. Užtat tai mažiausiai mane dominantis klausimas.

Žengiant į brandos amžių

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Jean-Paul Sartre. Brandos amžius. Romanas. Iš prancūzų k. vertė Jūratė Karazijaitė. V.: Vaga, 2011. 392 p. Jeanas-Paulis Sartre’as daugeliui skaitytojų, mąstytojų ir maištininkų geriausiai pažįstamas iš „Šleikštulio“, savojo egzistencializmo manifesto.

Istorija apie beprotiškąjį Vilį

MARIUS PLEČKAITIS Vilis Normanas. Beprotnamis. Romanas. M.: Liberum artis, 2011. 188 p. Įdomus žmogus tas Vilis Normanas – autoriaus susikurtas pseudonimas, tikrasis vardas – Povilas Senūta. Kur pasisuks, ten aistros ir nesutarimai.