LiteratūraKnygos

Verba

JŪRATĖ VISOCKAITĖ Rūta Oginskaitė. Nuo pradžios pasaulio: apie dokumentininką Robertą Verbą. V.: Aidai, 2010. 396 p. Roberto Verbos (1932–1994) antkapis Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje – žemės spalvos subraižytos kino juostos fragmentas.

Niekio bedugnės ir būties aukštumos

DALIA ZABIELAITĖ Harry Mulisch. Zygfridas: juodoji idilė. Romanas. Iš olandų k. vertė Aušra Gudavičiūtė. V.: Vaga, 2010. 200 p. Romanu apie Hitlerį šiandien nebenustebinsi. Priešingai, tai pabodusi ir nebeįdomi tema. Bet šis romanas kaip tik apie šią istorinę figūrą.

Nemeikščių nėra

LAIMANTAS JONUŠYS Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai 2001–2009 ir papildymai 1940–2000. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2009. 540 p. Alfonsą Nyką-Niliūną vargu ar ryžčiausi pavadinti geriausiu lietuvių rašytoju. Bet man tai yra pranokstanti visas kitas asmenybė lietuvių literatūroje.

Eat the kitsch

MARIUS PLEČKAITIS Serhij Žadan. Anarchy in the UKR. Esė. Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys. K.: Kitos knygos, 2010. 192 p. Nereikia būti anarchistu, kad tavo mintys skrietų laisvai, elgesys būtų svajingai nenuspėjamas, kalbėtum apie laisvę, tiesą ir kitus gerus dalykus.

Vieninteliu keliu pas Dievą

DAINIUS RAZAUSKAS Naglis Kardelis. Pažinti ar suprasti? Humanistikos ir gamtotyros akiračiai. Straipsniai ir esė. V.: Naujasis Židinys-Aidai, 2008. 240 p. Prieš kokį pusmetį perskaičiau šią Naglio Kardelio knygą. Joje liečiami dalykai, pati mąstymo erdvė man pasirodė labai artimi.

Pelenų romanas

DALIA ZABIELAITĖ Georgi Gospodinov. Natūralus romanas. Iš bulgarų k. vertė Gintarė Kubilickaitė. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2010. 144 p. Ant asmeninės peleninės išgraviruoto užrašo „Viskas yra pelenai“ metaforiškumas giliai sukrėtė romano pagrindinį veikėją trisdešimtmetį rašytoją tokiu pat vardu ir tokio pat amžiaus kaip ir romano autorius.

Žmogus tarp sienų

ANDŽELIKA ALEKSANDRAVIČIŪTĖ Sigitas Parulskis. Murmanti siena. Romanas. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2009. 374 p. Sigito Parulskio romanas „Murmanti siena“ sukėlė nemažai diskusijų, ironiškų ir atlaidžių šypsenų. Dauguma lyg ir supranta, kad knyga logiškai sustyguota, kad joje esama ir tam tikro „popso“, „padarymo“, tačiau neabejotinai joje rasime ir giluminį literatūrinį pamatą.

Miunhauzeno atostogos

EMILIJA VISOCKAITĖ Sigitas Parulskis. Vėjas mano akys. Atostogų romanas. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2010. 238 p. Po istorinio romano ir eilėraščių rinkinio Sigitas Parulskis nusprendė atsikvėpti ir parašyti detektyvinį nuotykių atostogų romaną. Tačiau, kaip paaiškėja ir knygos pagrindiniam veikėjui, atostogauti taip pat nėra paprasta.

Rėzos atradimas

ASTRIDA PETRAITYTĖ Senoji Lietuvos literatūra. Kn. 28. Donelaitis ir Rėza vertimų, leidimų ir tyrimų lauke. Sudarė ir parengė Sigitas Narbutas. V.: LLTI, 2009. 349 p. Mūsų mokslininkai humanitarai nesėdi sudėję rankų. Monografijas, kuriose įsikūnija jų triūso vaisiai, skaitytojai galbūt užkliudo akimis knygynuose, bet kažin ar daugelis jų yra bent užfiksavę mokslinių institucijų tęstinių leidinių egzistavimo faktą…

Neatvirukinė egzotika

DALIA ZABIELAITĖ Nathacha Appanah. Paskutinis brolis. Iš prancūzų k. vertė Asta Dumšienė. V.: Tyto alba, 2010. 168 p. Ne prancūzės, bet prancūziškai rašančios Nathachos Appanah „Paskutinis brolis“ yra dar viena knyga, apie kurią kalbant, panašiai kaip apie šiemet lietuviškai išleistas iš Alžyro kilusio Yasminos Khadros „Kabulo kregždes“, svarbūs kiti dalykai, ne tik įprastas meninės vertės kriterijus. Ši knyga pirmiausia įdomi…