LiteratūraKnygos

Welcome, intruder

GITANA GUGEVIČIŪTĖ Rolandas Rastauskas. Privati teritorija. Esė rinktinė. V.: Apostrofa, 2009. 312 p. Nebepamenu, kas rašydamas apie M. K. Čiurlionio organizuotą pirmąją lietuvių dailės parodą paminėjo ir tą parodą aplankiusį bevardį provincijos eilinį, netyčia ten buvusioms amžininko ausims palikusį prisipažinimą, kuris, laisvai verčiant į mūsų dienų šneką, skambėtų maždaug taip: nieko nesuprantu, bet vis tiek jėga (!).

Benediktas XVI iš arti

DAINIUS MARTYNAS ČIŽAS Peter Seewald. Benediktas XVI: portretas iš arti. Iš vokiečių k. vertė Elena Eimaitytė. V.: Katalikų pasaulio leidiniai, 2008. 300 p. Katalikų bažnyčios tradicija stipri savo literatūra apie šventųjų gyvenimus. Viena tokių naujai išleistų knygų yra Peterio Seewaldo „Benediktas XVI: portretas iš arti“. Tiesa, ji kiek skiriasi nuo šio žanro knygų: jos herojus dar gyvas, be to, tai…

(Ne)maloni recenzija

EGLĖ JAKUČIONYTĖ Vainius Bakas. Pretekstai. Eilėraščiai. V.: Naujoji Romuva, 2009. 136 p. Nežinia, prie kokių dalykų – malonių ar ne visai – Vainius Bakas priskiria recenzijas. Tikra yra tai, kad pirmoji šio jauno autoriaus poezijos knyga „Pretekstai“ nesileidžia pražiūrima ne tik dėl bravūriškai žavaus pasitikėjimo savo žodžiais (iš viršelio atvarto: „Kol ją vartysite, itin maža tikimybė, kad jums nutiktų kas…

Kūnas, mitas ir ritualas

DAIVA VAITKEVIČIENĖ Тацяна Валодзіна. Цела чалавека: слова, міф, рытуал. Мiнск: Тэхналогія, 2009. 424 p. Žmogaus kūno suvokimas – tai erdvės ir laiko lemiama kultūrinė prizmė. Kūniškumo, sveikatos ir ligos interpretacijas sąlygoja kultūriniai modeliai, lemiantys mūsų mąstymo turinį apskritai – atsižvelgiant į kolektyvinius įsitikinimus traktuojamos kūno dalys, kuriamos ligų tipologijos (ligas suvokiant kaip mitines arba fizines būtybes), rengiami ritualiniai gydymo scenarijai…

Filosofija ir fotosofija

AGNĖ NARUŠYTĖ Arvydas Šliogeris. Melancholijos archipelagai. Žodžiai ir vaizdai. V.: Apostrofa, 2009. 167 p. „Nes pats nesvarbiausias dalykas mirtingojo gyvenime yra pats gyvenimas“, – rašo filosofas Arvydas Šliogeris knygoje „Melancholijos archipelagai“, kur sudėti jo trumpi tekstai ir fotografijos. Kažkokia giliai pasislėpusi patirties briauna man sako, kad tikrai taip – nesvarbiausias.

Savilaidos malonumai

DARIUS POCEVIČIUS Knygos šiandieninėje Lietuvoje leidžiamos laikantis gana paprastų taisyklių. Autorius nuolat kalba apie dieviškąją kūrybos prigimtį, tačiau stengiasi sukurti velniškai paklausų produktą. Leidėjas be perstojo kalba apie aukštą visuomenės kultūrą, tačiau stengiasi išlaikyti kuo aukštesnę pelno normą. Pardavėjas atkakliai kalba apie masinio skaitytojo išprusimą, tačiau stengiasi palaikyti masinį pirkėjų srautą.

Ne vandens, o nuskęsti

MINDAUGAS NASTARAVIČIUS Jūratė Baranova. Baimė nuskęsti. Esė rinktinė. V.: Apostrofa, 2009. 168 p. Nebūtina eiti per tiltą. Nereikia bristi į vandenį. Sapnuoti skenduolį. Kad bijau vandens, tenka prisiminti į rankas paėmus filosofijos profesorės Jūratės Baranovos eseistikos knygą „Baimė nuskęsti“. Joje žmogus skęsta ne tik vandenyje. Skęsta savyje, kitame, skęsta žodžiuose, žodžiai skęsta tyloje, žodžiuose skęsta tai, kas ištylėta, kas anapus…

Kokią žinią šįkart atnešė Orwellas?

MARIUS PLEČKAITIS George Orwell. Katalonijai pagerbti. Romanas. Iš anglų k. vertė Arvydas Sabonis. K.: Kitos knygos, 2010. 280 p. Neklibantį modelį, kaip rašyti apie karą, kadaise nukalė toks Erichas Maria Remarque’as. Tą jis padarė 1929 m., aprašęs Didžiojo karo, vėliau praminto Pirmuoju pasauliniu, vargus ir ontologijas. Dėl įtaigumo, nereikia net priminti, knyga buvo bemat išgraibstyta ir dar daug kartų išleista,…

Paskutinio tremtinio sentimentai „Paskutiniam laisvės sūnui“

IRENA POTAŠENKO Michailas Lermontovas. Paskutinis laisvės sūnus. Sakmė. Vertė Gintautas Iešmantas. V.: Žuvėdra, 2009. 63 p. 2009 m. pasirodė paskutiniu Lietuvos politiniu tremtiniu vadinamo (1980 m. už pogrindinę veiklą suimto, nuteisto, kalėjusio Permės lageriuose, ištremto į Komiją, amnestuoto tik 1988 m.) Kovo 11-osios Akto signataro, poeto ir publicisto, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Gintauto Iešmanto išversta Michailo Lermontovo sakmė „Paskutinis laisvės…

Vertėja apie verstą knygą

KAZIMIERA KAZIJEVAITĖ James Meek. Meilės aktas. Romanas. Iš anglų k. vertė Kazimiera Kazijevaitė. V.: Gimtasis žodis, 2009. 352 p. Kai pagalvoju apie Jameso Meeko romaną „Meilės aktas“, pirmiausia į galvą šauna žodis „netikėtumas“. Netikėtumai buvo trys. Pirma, nesitikėjau užtikti tokios rusiškos dvasios ir tematikos britų autoriaus knygos. Antra, pradėjusi skaityti niekaip negalėjau suprasti, kodėl ji pristatoma kaip bestseleris.