LiteratūraKelionės

Vakarų Pekinas

VAIVA GRAINYTĖ Antibiotikai avansu 2010 08 18 18:02 Nepakenčiu tablečių ir farmacijos gaminių, žolelės man mielesnės, tačiau, genama nerimo ir „Lonely Planet“ išvardinto gausaus infekcinių ligų meniu, vaistinėj paprašiau antibiotikų.

Chevsūrų kalnuose (3)

MARIUS ABRAMAVIČIUS Tarp Argūno ir Andakio Nuo Koršos važiuojant į šiaurės rytus link Meškos Kryžiaus perėjos, Argūno upės slėnis siauras ir užsklęstas, apsuptas uolų ir stačiais šlaitais kylančių medžių; pamatai prie kelio stūksantį jau suskilinėjusį gynybinį bokštą.

Paskui egiptietišką maną (4)

Autorės nuotrauka

JURGA MOCKEVIČIŪTĖ „Harafišo“ užkalbėjimai Rytoj penktadienis. Pirmasis po nežinia kiek metų, kai neabejotinai su pirmu saulės spinduliu būsiu be pasigailėjimo išspriegta iš lovos griaudinčio muedzino balso atatrankos, visai kaip Paskutinio teismo dieną baubiant arkangelo Mykolo trimitui, vietinių įsitikinimu, kartu su visais religijos barbarais su trenksmu risiuos nuo rojaus vartų.

Paskui egiptietišką maną (3)

JURGA MOCKEVIČIŪTĖ „Sukarijos“ kronikos, arba Jei nerandi išėjimo, išeik pro įėjimą Gyvenimas Egipte turi vieną nenuginčijamą pranašumą – mudu su gyvenimu nebestovime vienas kitam skersai gerklės. Užtat kur kas daugiau laiko lieka stovėti kur nors kitur.

Paskui egiptietišką maną (2)

JURGA MOCKEVIČIŪTĖ Hurgadiškės – turistų rezervate Viduržiemis. Bet termometrui į tai nusispjauti, jis be menkiausios užuojautos spingsi plius dvidešimt penkis. Saulė spjauna sutartinai su termometru ir plieskia, neabejoju, peršviesdama net skrandį su visu jo turiniu.

Paskui egiptietišką maną

JURGA MOCKEVIČIŪTĖ Beveik preliudija Priešais mane ant stalo – penki gabalėliai egiptietiškos duonos baledi. Dar prieš kokias dvidešimt keturias valandas ji tebuvo – saujelė miltų ir šlakelis vandens kažkur kitam pasaulio gale. Pasaulio, kuris amžiams įsigyveno manyje, o aš jame.

Chevsūrų kalnuose (2)

MARIUS ABRAMAVIČIUS Pirmą kartą man atvykus į Chevsūriją, Šota Arabulis parodė gimtąjį kaimą, kuriame prabėgo jo vaikystė. Nuostabusis Čirdilis įsikūręs visai netoli Koršos, kurioje jis dabar gyvena, – kiek aukščiau ant kalno šlaito, virš gilaus slėnio. Dabar kaimas nebegyvenamas. Akmenuotas, vietomis paplautas kelias vingiuoja aukštyn pro ganyklas ir pakelės šaltinius.

Chevsūrų kalnuose

MARIUS ABRAMAVIČIUS Chevsūrija driekiasi šiaurinėje Gruzijos dalyje. Jei žvelgsime į žemėlapį – tiesiai šiauriau Tbilisio. Nuvažiuoti ten galima senu autobusėliu iš Tbilisio Didubės stoties. Jis rieda keturis kartus per savaitę apie trečią valandą popiet. Nė nepajunti, kaip mikliai autobusas prikraunamas kone iki viršaus visokiausių rakandų, miltų maišų. Prisėda žmonių linksmomis akimis.

Beveik piligriminė Indija

SIGITA JARUTIENĖ Pirma diena. Žinau, kad šiandien sveikinsime Indiją. Daugiau nelabai ką tesuprantu. Skrendam iš Helsinkio. Jau oro uoste, ties įlaipinimo vartais, stengiuosi pajusti šią šalį ir jos žmones. Greta sėdintis vyras itin komplikuotas ir įnoringas. Negi visa Indijos kultūra bus tokia?! Naktis už lango juoda kaip nežinia, pro debesis iš apačios blausiai šviečia vienas kitas dulsvas voras – daugiakojis…

Iranas – kita civilizacija

GENOVAITĖ BONČKUTĖ Įsivaizduokite, kad nuvykote į šalį, kurioje gatvių pavadinimai užrašyti keisčiausiais rašmenimis, žmonės užsienio kalbų nemoka, užsieniečio galite nesutikti visą savaitę, o taksistai nesupranta, kur jus vežti, ir nuveža ne ten. Šalis be turistų – tai Iranas. Gražūs persiški veidai, moterys juodom skarom. Rengdamasi ten važiuoti, netyčia sukeliu sąmyšį fotografijos paslaugų studijoje – vizai reikia nusifotografuoti su skara, bet…