Rugpjūčio 23–25 d. Kultūros ministerija kviečia visuomenę į kultūros erdvių festivalį „16“. Jo metu bus galima aplankyti net 16 per pastaruosius metus atnaujintų ar visiškai naujų kultūros įstaigų visoje Lietuvoje: teatrų, muziejų, bibliotekų, koncertinių įstaigų.

„Festivaliu simboliškai vainikuojame ypač intensyvų kultūros erdvių atnaujinimo etapą. Šis proveržis nebūtų įmanomas ne tik be valstybės ir ES investicijų, bet ir be aktyvių ir iniciatyvių kultūros darbuotojų, – sako kultūros ministras Simonas Kairys. – Nors festivalyje dalyvauja 16 kultūros įstaigų erdvių, realus jų skaičius yra dar didesnis. Keletas įstaigų festivalyje nedalyvaus dėl objektyvių aplinkybių: intensyvių pasiruošimo artėjančioms parodoms darbų ar tebesitęsiančių rangos darbų. Tai – LVSO salė, Šiuolaikinio meno centras, Žemaičių muziejus „Alka“. Taigi ir po festivalio mūsų laukia dar ne vienas sugrįžimas į atnaujintas kultūros erdves.“

Festivalyje „16“ dalyvaujančios kultūros įstaigos lankytojams parengė specialias programas. Paskutinį rugpjūčio savaitgalį atgimusiuose pastatuose lauks daugybė nemokamų ekskursijų, edukacinių užsiėmimų. Rugpjūčio 24 d. 11.30 val. Stasys Museum Panevėžyje vyks diskusija „Kultūrinis regionų renesansas: utopija ar realybė?“, kurioje dalyvaus tiek regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose kuriantys menininkai, kultūros vadybininkai. Diskusiją bus galima stebėti gyvai arba žiūrėti jos tiesioginę transliaciją Kultūros ministerijos „Facebook“ paskyroje.

Rugpjūčio 23 d., penktadienį, festivalį „16“ atidarys Prano Gudyno restauravimo centras, kuris kviečia į tris temines ekskursijas. Šeštadienį ir sekmadienį lankytojų lauks Ąžuolyno biblioteka, Kauno IX forto memorialinio komplekso ekspozicijų pastatas, Lietuvos audiosensorinė biblioteka, Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus atviros saugyklos, Radvilų rūmų dailės muziejus, Sapiegų rūmai, Stasys Museum, Trakų istorijos muziejus, Žemaičių vyskupystės muziejus Varniuose, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, keturi Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniai: Istorijų namai, Pilininko namas, Signatarų namai Vilniuje ir Jono Šliūpo muziejus Palangoje.

Į didžiąją dalį ekskursijų būtina išankstinė registracija.

Išsamiau https://lrkm.lrv.lt/lt/nuorodos/kulturos-erdviu-festivalis/

Seimui pateiktame Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekte nemažai dėmesio skiriama kultūros darbuotojų kvalifikacijai tobulinti, o vienas iš Kultūros ministerijos planavimo dokumentuose numatytų tikslų – pasiekti, kad iki 2030 m. ne mažiau kaip 65 proc. visų kultūros sektoriaus darbuotojų patobulintų kvalifikaciją. Apie tai kalbamės su kultūros viceministre Daina Urbanavičiene.

– Kaip ir kodėl kilo toks poreikis?

– 2011 m. likvidavus Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centrą, kultūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas ir kompetencijų ugdymas buvo perduoti pačioms kultūros srities įstaigoms. Jos, kiek tam galėjo skirti dėmesio, rengė programas, projektus, finansuojamus įvairių fondų lėšomis ir skirtus kvalifikacijai tobulinti. Vėliau prie to prisidėjo Lietuvos kultūros taryba. Tačiau toks fragmentuotas kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimas neužtikrino sistemingo, kryptingo ir ilgalaikį poveikį turinčio kultūros sektoriaus darbuotojų kompetencijų ugdymo ir tobulinimo, darnaus ir strateginio kultūros sektoriaus vystymosi.

Išsikėlusi ambicingą tikslą, kad iki 2030 m. ne mažiau kaip 65 proc. visų kultūros sektoriaus darbuotojų patobulintų kvalifikaciją, Kultūros ministerija pernai pradėjo koordinuoti sisteminio kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo modelio įgyvendinimą.

– Trumpai pristatykite pasirinktą modelį.

– Pagal šį modelį bendrosiomis kompetencijomis rūpinasi vienas kompetencijų centras – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Ji atsakinga už kultūros sektoriaus darbuotojų bendrųjų ir vadybinių kompetencijų ugdymą, taip pat bibliotekų darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimą. Pagal įgyvendinamą modelį profesinėmis kitų kultūros sričių kompetencijomis rūpinasi numatytos atskiros įstaigos – kompetencijų centrai pagal sektorius: muziejų (ir Šiuolaikinio meno centro) – Lietuvos nacionalinis muziejus, kultūros centrų – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, valstybės archyvų – Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

Atskirai paminėčiau, kad profesionaliojo scenos meno įstaigų darbuotojų atliekamų funkcijų specifiškumas reikalauja kitokio profesinių kompetencijų tobulinimo organizavimo. Visoms profesionaliojo scenos meno įstaigoms vienodų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų neįmanoma nustatyti, nes jie individualūs kiekvienai įstaigai ar net skirtingoms toje pačioje įstaigoje dirbančių kūrybinių darbuotojų grupėms. Todėl šių darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimas organizuojamas finansavimą skiriant konkurso būdu pagal individualius atskirų įstaigų poreikius, atrenkant aktualiausias tobulintinas sritis ir būdus, taip pat skatinant įstaigas sistemiškai bendradarbiauti tarpusavyje.

– Gal jau sulaukta pirmųjų rezultatų, numatyti tolesni etapai?

– Siekiant efektyviai organizuoti ir koordinuoti mokymų procesą, jau įdiegta ugdymo valdymo platforma ir sukurta mokymosi aplinka – Kompetencijų biblioteka, kuria 2023 m. naudojosi 265 įstaigų darbuotojai. Lietuvos nacionalinis muziejus pradėjo įgyvendinti centralizuotą nacionalinių ir valstybinių muziejų profesionalams skirtą muziejinių kompetencijų ugdymo programą „Marta“.

Naujasis modelis įgyvendinamas palaipsniui. Pirmajame, dabar jau vykstančiame, etape kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas orientuotas į valstybės kultūros įstaigas, savivaldybių kultūros centrus ir, priklausomai nuo kompetencijų centrų galimybių, – kitas savivaldybių kultūros įstaigas.

Seimui priėmus Kultūros politikos pagrindų įstatymą, kvalifikacijos tobulinimo modelis išsiplės ir nuo 2026 m. bus taikomas visiems kultūros sektoriaus darbuotojams: dirbantiems tiek viešose, tiek privačiose kultūros įstaigose, taip pat kultūros srityje veikiantiesiems individualiai.

Esame išsikėlę tikslą, kad iki 2030 m. ne mažiau kaip 65 proc. valstybės, savivaldybių kultūros įstaigų ir privataus kultūros sektoriaus darbuotojų būtų patobulinę savo kvalifikaciją – bendrąsias ir (ar) profesines kompetencijas.

– Turbūt galime kalbėti ne tik apie procentus, bet ir apie bendresnes naudas visuomenei?

– Be abejonės, aukštesnės kvalifikacijos kultūros darbuotojai gali suteikti daugiau naudos visuomenei. Juk teikiamų kultūros paslaugų kokybė tiesiogiai priklauso nuo kultūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos ir motyvacijos.

Geriau apmokyti ir motyvuoti darbuotojai gali kurti įdomesnes ir įtraukesnes veiklas, renginius ir programas, atitinkančias įvairių visuomenės grupių poreikius. Kompetentingi darbuotojai gali geriau rūpintis kultūros paveldu, muziejiniais eksponatais ir kitomis kultūros vertybėmis, taip pat efektyviau apie jas skleisti informaciją. Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai gali kurti ir įgyvendinti novatoriškus projektus, kurie praturtina kultūrinį gyvenimą ir skatina socialinę įtrauktį, apskritai stiprina kultūros vaidmenį visuomenės gyvenime.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, vadovaudamasi Lietuvos kultūros tarybos įstatymu ir Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narių rinkimų tvarkos aprašu (toliau – rinkimų aprašas), skelbia Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo (toliau – susirinkimas) rinkimų pradžią nuo 2024 m. birželio 3 d.

Lietuvos kultūros taryba yra biudžetinė įstaiga prie Kultūros ministerijos, pagal kompetenciją įgyvendinanti valstybės politiką kultūros ministrui pavestose valdymo srityse, vykdanti viešojo administravimo funkcijas.

Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas – kolegialus įstaigos valdymo organas, kurį sudaro 10 renkamų narių ir Tarybos pirmininkas.

Lietuvos kultūros taryba finansuoja kultūros ir meno projektus, skiria stipendijas kūrėjams, atlieka kultūros srities tyrimus.

Rinkimų koordinatorė – Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vadovė Janina Krušinskaitė, tel. +370 608 45 515, el. p. janina.krusinskaite@lrkm.lt.

Rinkėjų, rinksiančių Lietuvos kultūros tarybos narius, delegavimas

1. Iki 2024 m. liepos 1 d. (imtinai) po 2 rinkėjus turi deleguoti: Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, asociacija ,,Kultūros savivaldos kolegija“.

Šios organizacijos rinkėjus deleguoja raštu, nurodydamos rinkėjo vardą, pavardę, telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Rašte nurodomos organizacijos steigiamųjų dokumentų (įstatai, nuostatai, statutas ir pan.) nuostatos (punktai), kurių pagrindu priimtas sprendimas dėl rinkėjo (visuotinio susirinkimo protokolas, kolegialaus ar vienasmenio valdymo organo sprendimas, įgaliojimas atstovauti organizacijai ir pan.).

Dokumentai, kuriais deleguojami rinkėjai, pateikiami Kultūros ministerijai tiesiogiai, siunčiami registruotu laišku arba siunčiami info@lrkm.lt, juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu. Šių dokumentų kopija taip pat turi būti atsiųsta el. paštu rinkimų koordinatoriui.

2. Iki 2024 m. liepos 1 d. (imtinai) Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos muziejų asociacija ir Lietuvos kultūros centrų asociacija turi deleguoti 2 bendrai atrinktus rinkėjus.

Šios asociacijos atrenka du bendrai deleguojamus rinkėjus savarankiškai ir juos deleguoja raštu, nurodydamos rinkėjo vardą, pavardę, telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Rašte nurodomos asociacijų steigiamųjų dokumentų nuostatos, kurių pagrindu priimtas sprendimas dėl rinkėjų.

Dokumentai, kuriais deleguojami rinkėjai, pateikiami Kultūros ministerijai tiesiogiai, siunčiami registruotu laišku arba siunčiami info@lrkm.lt, juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu. Šių dokumentų kopija taip pat turi būti atsiųsta el. paštu rinkimų koordinatoriui.

3. Tautinės mažumos (bendrijos) išrenka ir deleguoja 1 rinkėją.

Tautinės mažumos (bendrijos) yra asociacijos ir viešosios įstaigos, kurios atstovauja tautinėms mažumoms (Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems būdinga kitokia nei tautinei daugumai kultūra, religija ar kalba ir kuriuos vienija siekis išsaugoti savo tautinę tapatybę) ir tenkina jų interesus bei gina jų teises.

Iki 2024 m. birželio 17 d. (imtinai) tautinės mažumos (bendrijos) turi kreiptis į Kultūros ministeriją dėl dalyvavimo 1 bendro rinkėjo atrankoje.

Rašte nurodoma: bendrijos atstovo, kuris dalyvaus rinkėjo atrankoje, vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, siūlomo rinkėjo vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, bendrijos steigimo dokumentų nuostatos, kurių pagrindu priimtas sprendimas dėl rinkėjo atrankos arba suteikti įgaliojimai atstovauti bendrijoms rinkėjų atrankoje. Jeigu bendrijos steigimo dokumentai viešai nepaskelbti, pridedama jų kopija arba išrašas.

Kelios bendrijos gali siūlyti bendrą atstovą ir bendrą rinkėją. Šiuo atveju Kultūros ministerijai pateikiamos susitarimų ir (ar) susirinkimų protokolų, kuriuos pasirašo ar tvirtina bendrijų steigimo dokumentuose numatyti valdymo organai, kopijos.

Rinkėju siūlomas asmuo negali būti siūlomas į atstovus, kurie renka rinkėją.

Dokumentai pateikiami Kultūros ministerijai tiesiogiai, siunčiami registruotu laišku arba siunčiami info@lrkm.lt, juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu. Šių dokumentų kopija taip pat turi būti atsiųsta el. paštu rinkimų koordinatoriui.

4. Nepriklausomos organizacijos išrenka ir deleguoja 4 rinkėjus.

Iki 2024 m. birželio 17 d. (imtinai) šio skelbimo 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms organizacijoms nepriklausančios asociacijos ir viešosios įstaigos (toliau – nepriklausomos organizacijos) atsiunčia Kultūros ministerijai rašytinius prašymus dalyvauti nepriklausomų organizacijų rinkėjų atrankoje.

Kartu su prašymu nepriklausomos organizacijos pateikia:

1. steigiamųjų dokumentų kopijas (jeigu šie dokumentai viešai nepaskelbti);

2. trumpą informaciją apie savo veiklą ir svarbiausius per vienus metus įgyvendintus projektus.

Prašyme nurodomas asmuo, kuris atstovaus nepriklausomai organizacijai rinkėjų atrankoje, bei du asmenys, kuriuos nepriklausoma organizacija siūlo į rinkėjus. Kandidatas į rinkėjus negali būti siūlomas į atstovus, kurie atrenka rinkėjus. Teikiant šiuos asmenis Kultūros ministerijai pateikiami šių asmenų vardai, pavardės, telefono numeriai ir elektroninio pašto adresai.

Kelios nepriklausomos organizacijos gali deleguoti bendrą atstovą ir bendrus kandidatus į rinkėjus. Šiuo atveju Kultūros ministerijai pateikiamos susitarimų ir (ar) susirinkimų protokolų, kuriuos pasirašo ar tvirtina nepriklausomų organizacijų steigimo dokumentuose numatyti valdymo organai, kopijos.

Dokumentai pateikiami Kultūros ministerijai tiesiogiai, siunčiami registruotu laišku arba siunčiami info@lrkm.lt, juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu. Šių dokumentų kopija taip pat turi būti atsiųsta el. paštu rinkimų koordinatoriui.

Pretendentų į Lietuvos kultūros tarybos narius teikimas

Pretendentų į Lietuvos kultūros tarybos narius dokumentai priimami iki 2024 m. rugsėjo 27 d. (imtinai).

Pretendentus gali siūlyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pretendentais gali būti siūlomi asmenys, dėl savo pasiekimų kultūros ir (ar) meno srityse žinomi Lietuvoje, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį įgyvendinant kultūrinius projektus bei žinių ir gebėjimų (kompetencijos), padedančių siekti Lietuvos kultūros tarybai keliamų tikslų ir įgyvendinti jos funkcijas.

Pretendentai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.

Pretendentais negali būti kultūros ir meno organizacijų (bet kokios juridinės formos įstaigų, veikiančių kultūros ar meno srityje) vadovai ir į Lietuvos kultūros tarybos rinkėjų sąrašą įtraukti rinkėjai.

Siūlant pretendentą, Kultūros ministerijai pateikiami šie dokumentai:

1. laisvos formos pretendento rekomendacija, kurioje pateikiama ši informacija:

1.1. pretendento ir jį siūlančio asmens kontaktiniai duomenys;

1.2. pretendento gyvenimo aprašymas (įvardinant patirtį įgyvendinant kultūrinius projektus);

1.3. pretendento žinios ir gebėjimai (kompetencijos), padėsiantys siekti Lietuvos kultūros tarybai keliamų tikslų ir įgyvendinti jos funkcijas;

1.4. informacija, ar pretendentas yra siūlomas kaip tautinės mažumos (bendrijos) atstovas;

2. pretendento asmens tapatybę įrodančio dokumento kopija;

3. pretendento rašytinis sutikimas būti pasiūlytam.

Dokumentai pateikiami Kultūros ministerijai tiesiogiai, siunčiami registruotu laišku arba siunčiami info@lrkm.lt, juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu. Šių dokumentų kopija taip pat turi būti atsiųsta el. paštu rinkimų koordinatoriui.

Lietuvos kultūros tarybos narių rinkėjų ir pretendentų į Lietuvos kultūros tarybos narius sąrašai bei kita svarbi informacija apie rinkimų eigą bus skelbiama Kultūros ministerijos interneto svetainėje www.lrkm.lt.

Kultūros ministerija pateikė Seimui Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą. Apie tai, kaip šis įstatymas turėtų lemti ateities kultūros politiką, atliepti kultūros bendruomenės lūkesčius, prisidėti prie bendros gerovės, pasakoja kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė.

Liudo Masio nuotrauka

– Kodėl apskritai reikalingas toks įstatymas? Kokios yra esminės naujojo Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto nuostatos, skiriančios jį nuo anksčiau parengtų projektų?

– Vyriausybės programoje akcentuojama, kad kultūra, kūrybiškumas ir talentas yra svarbiausi Lietuvos ištekliai, nulemiantys brandžios laisvos asmenybės ir pilietinės visuomenės raidą. Atlikę vertinimą nustatėme, kad šiuo metu kultūros politikos srityje galiojantis teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, fragmentiškas ir nepakankamai sistemiškas. Neturime įstatymiškai apibrėžto konceptualaus kultūros politikos principų, sąvokų ir kultūros sektoriuje veikiančių subjektų tarpusavio sąveikos pagrindo. Visa tai turėti būtina. Tam, kad kultūros politikos laukas, kaip ir bet kokia kita sritis, sėkmingai veiktų, jis turi turėti aiškias ir logiškas veikimo taisykles, kad to lauko dalyviai galėtų jame orientuotis ir efektyviai veikti.

Lyginant su 2020 metais parengtu įstatymo projektu, kuris netapo įstatymu dėl nepakankamos suinteresuotų šalių paramos, šis projektas yra paremtas aiškia teisine ir logine struktūra, jo turinys susietas su atliktu teisės akto poveikio vertinimu. Įstatymu siūlome įtvirtinti esmines sąvokas (pavyzdžiui, kultūra, kultūrinės ir kūrybinės kompetencijos, kultūros dalyvis, kultūros įstaiga, kultūros paveldas ir kitas). Taip pat aiškiai apibrėžiame kultūros politikos tikslus ir uždavinius, kultūros politikos principus, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vaidmenį tiek formuojant, tiek įgyvendinant kultūros politiką. Nustatome savivaldybių kultūros politikos santykį su valstybės kultūros politika, kultūros dalyvių sistema, jų tarpusavio ryšius ir vaidmenį, kultūros dalyvių kompetencijų tobulinimą. Naujajame įstatymo projekte nekartojame kituose įstatymuose įtvirtintos nuostatos, nebandome padrikai sureglamentuoti specialiaisiais įstatymais reguliuotinų teisinių santykių. Kultūra yra suvokiama kaip visuma.

– Kokios pagrindinės problemos identifikuotos ir kokius iššūkius siekiama spręsti šiuo projektu – būsimu įstatymu?

– Viena pagrindinių problemų, kad šiuo metu trūksta už valstybės kultūros politikos formavimą ir įgyvendinimą atsakingų institucijų, savivaldos ir kultūros lauko dalyvių bendraveikos, jų vaidmuo bei funkcinės atsakomybės nesusietos į vienodą sistemą.

Be to, kultūros politikos formavimas ir įgyvendinimas nėra orientuotas į rezultatus ir veiklos tobulinimą, taip pat pastebime nepakankamą savivaldos įsitraukimą ir iniciatyvumą formuojant bei įgyvendinant kultūros politiką.

– Kaip šio įstatymo įgyvendinimas paveiks kultūros sritį Lietuvoje? Kokių teigiamų pokyčių tikimasi? Ar juos pajus visi kultūros lauko dalyviai?

– Visų pirma siekiame įtvirtinti horizontalumo principą, kuriuo grindžiama kultūros ir kitų politikos sričių (aplinkos, ekonomikos ir inovacijų, finansų, krašto apsaugos, regionų plėtros, socialinės apsaugos, susisiekimo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, teisingumo, užsienio politikos ir žemės ūkio) sąveika. Įstatymo projekte reglamentuojami įvairių politikos valdymo sričių tarpusavio ryšiai, sukuriantys prielaidas kartu veikti institucijoms, atsakingoms už viešojo valdymo sričių ir kultūros politikos įgyvendinimą.

Priėmus įstatymą, teigiamą poveikį turėtų pajusti įvairios tikslinės grupės. Meno kūrėjams ir kitiems kultūros srities dalyviams bus sudarytos galimybės bei prielaidos kultūros paslaugas ar jų tinklą tvariai plėtoti regionuose, didinti kultūros paslaugų prieinamumą.

Savivaldybių institucijoms bus aiškiau apibrėžta skirtis tarp valstybės formuojamos politikos ir savivaldybių savarankiškosios funkcijos vykdymo, nustatant aiškų lūkestį, kad savivaldybės veiktų aktyviai pasirinkdamos joms tinkamiausią būdą ir formas, o prireikus kultūros sklaidai ir veiklai pasitelktų nevyriausybines organizacijas. Valstybės planavimo dokumentuose numatyti kultūros politikos tikslai ir kryptys bus paremti tyrimais bei duomenimis grįstais vietos bendruomenių poreikiais, kurie turėtų būti integruoti į savivaldybės ilgalaikius kultūros plėtros tikslus.

Nevyriausybinėms organizacijoms bus sudarytos palankesnės veiklos sąlygos, didesnės galimybės bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, veikti regionuose, tiesiogiai prisidėti prie kultūros politikos įgyvendinimo. Kultūros paslaugų prieinamumas ir pasiekiamumas gyventojams taps geresnis.

Puikiai suvokiame, kad šis įstatymas nėra panacėja ir vienu ypu neišspręs per dešimtmečius susikaupusių problemų, bet tikrai reikšmingai papildys esamą teisinį kultūros reguliavimą, sudarys prielaidas tvaresniam politikos formavimo procesui ir tęstinumui.

Balandžio 22 d. numatoma paskelbti konkursą eiti naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas.

Konkurso būdu penkerių metų kadencijai išrinktas vadovas turės galimybę sukurti naują kultūros įstaigą Lietuvoje, veiksiančią išskirtiniame modernizmo architektūros pastate – buvusiame Kauno centriniame pašte Laisvės alėjoje. Direktorius turės parengti Nacionalinio architektūros instituto veiklos strategiją, suburti šią strategiją įgyvendinančią komandą, vadovauti įgyvendinant architektų bendruomenei ir visuomenei svarbius projektus ir programas.

Pretendentų dokumentai bus priimami 10 darbo dienų po konkurso paskelbimo. Be kitų dokumentų, pretendentas turės pateikti savo, kaip šios įstaigos vadovo, 5 metų veiklos programą.

Reikalavimai būsimam vadovui:

• nepriekaištinga reputacija;

• aukštasis universitetinis išsilavinimas ir magistro kvalifikacinis laipsnis arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija, įgyta baigus humanitarinių mokslų, socialinių mokslų, menų studijų krypčių grupių studijas arba verslo ir viešosios vadybos, teisės studijų krypčių grupių studijas, ir ne mažesnė kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtis įmonei, įstaigai ar organizacijai ir (ar) jų padaliniams arba ne mažesnė kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtis kultūros srityje veikiančiai įmonei, įstaigai ar organizacijai ir (ar) jų padaliniams;

• anglų, vokiečių arba prancūzų kalbos mokėjimas B2 lygiu.

Nacionalinis architektūros institutas (NAI) įgyvendins valstybės politiką kultūros ir kūrybinių industrijų srityje, skatins Lietuvos architektūros meno raidą, pristatys Lietuvos architektūros meną Lietuvoje ir užsienyje, taip pat užsienio architektūros meno raidos tendencijas Lietuvoje, kaups, saugos ir tyrinės Lietuvos architektūros meno bei architektūros paveldo muziejines vertybes, ypatingą dėmesį skirdamas Kauno tarpukario modernizmui, skatins visuomenės įtraukimą į viešųjų erdvių planavimo procesus.

NAI padės gilinti visuomenės sampratą apie architektūros meną ir paveldą, atskleisti jų ištakas, savitumą, kultūrinę vertę, ryšius su pasaulio kultūros ir meno procesais, skatins visuomenės aktyvumą dalyvaujant kokybiškos aplinkos formavime, puoselės Lietuvos architektūros meno identitetą, taip pat skatins architektūros atvirumą, tarpdiscipliniškumą ir inovacijas.

NAI planuos, organizuos, sudarys ir eksponuos architektūros meno ir architektūros paveldo parodas, inicijuos ir įgyvendins kitus architektūros meno ir architektūros paveldo projektus, organizuos seminarus, paskaitų ciklus, konferencijas, kūrybines dirbtuves, konkursus, festivalius ir kitus renginius, kurie pristato ir analizuoja architektūros meno sritį, jos raidos kryptis, sąveiką su kitomis visuomenės gyvenimo sritimis.

Apie paskelbtą konkursą eiti NAI direktoriaus pareigas, reikalavimus pretendentams ir kitas detales Kultūros ministerija informuos savo interneto svetainėje, atskiru pranešimu žiniasklaidai ir įrašais socialiniuose tinkluose. Prašome sekti informaciją Valstybės tarnybos portale https://portalas.vtd.lt/ ir www.lrkm.lt.

Pretendentas dokumentus turės teikti per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą.

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Kultūros ministerijai pavaldaus Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai pristatanti ekspozicija „Suprasti Lietuvą“. Čia galima susipažinti su esminėmis Lietuvos identitetą formavusiomis idėjomis ir žmonėmis, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, kultūros ir mokslo raidos.

Augustino Bėkštos nuotrauka

Naujas pasakojimo raktas – istorija kitaip

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė pabrėžia, kad pirmiausia buvo ieškoma kitokio pasakojimo rakto – siekta, kad šalies tapatybės pristatymas sietųsi su individualizuotu visuomenės ir žmogaus gyvenimo motyvu. Naujame muziejuje lankytojai kviečiami Lietuvos istoriją pažinti per atskiras temas, kurios atspindi esminius visuomenės raidos ir žmogaus gyvenimo aspektus – tai kūryba, tikėjimai, kovos, istorijos lūžiai, pasauliniai saitai ir žmonės. Kiekviena tema atskleidžiama atskiroje ekspozicinėje salėje, o jose apžvelgiami svarbiausi įvykiai ir reiškiniai nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, išskiriant esminius akcentus, suformavusius Lietuvos tapatybę.

„Norėjome sukurti patrauklų gidą, bet nesupaprastintą Lietuvos istorijos pasakojimą – atpažįstamą užsieniečiui, suprantamą jaunimui, čia laukiami visi Lietuvos žmonės“, – teigia R. Kačkutė.

Naujame muziejuje lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti ekspoziciją. Siekiantiesiems gilesnių istorinių žinių informacija patogiai prieinama išmaniuoju telefonu nuskenavus QR kodą prie temos ar eksponato. Lankytojų įspūdžius taip pat sustiprins ir dar geriau pažinti ekspoziciją leis siūlomas audiogidas.

Lankytojai kviečiami atrasti Lietuvos veidą

Nauja parodų erdvė Gedimino kalno papėdėje išskirtinė tuo, kad išryškina Lietuvos tapatybę ir padeda suprasti, kaip Lietuva atrodo pasaulio kontekste ir kaip pasaulio tendencijos čia būdavo pritaikomos, adaptuojamos. „Nebūdami stipriai išskirtiniai, buvome išradingi: barokinį meną skatino estetinės didikų ambicijos, Kazimiero Semenavičiaus veikale dar 1650 m. aprašyta raketų gamyba, o ANBO lėktuvai niekuo nenusileisdavo didžiųjų valstybių analogams“, – apie lietuvių išskirtinumą ir saitus su pasauliu, kurie pristatomi ekspozicijoje, sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė.

Ekspozicijoje „Suprasti Lietuvą“ lankytojai galės ne tik apžiūrėti eksponatus, bet ir patys kurti. Muziejuje įdiegti nauji technologiniai sprendimai leis visiems prisidėti prie Lietuvos audinio rašto kūrimo ar pasaulio gaublyje pažymėti šalis, kuriose emigravę lietuviai taip pat prisideda prie Lietuvos tapatybės kūrimo. Lankytojai sukurtą Lietuvos audinio raštą galės persikelti į savo el. įrenginį kaip užsklandą, o gavę instrukciją el. paštu – jį išsisiuvinėti.

Nauja traukos vieta Vilniuje

Pilininko namo kūrėjai siekė, kad tai būtų ne tik šiuolaikinis muziejus, kurį verta aplankyti, bet ir nauja turistų pamėgta vieta senamiesčio širdyje. Ekspozicija „Suprasti Lietuvą“ rengta taip, kad taptų patrauklia erdve ir jauniesiems lankytojams, ir miesto svečiams. Planuojama, kad Gedimino kalno papėdėje duris atveriantis Pilininko namas taps nauja edukacijų, koncertų, renginių ir laisvalaikio vieta.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad Pilininko namas šį istorijos lapą verčia būdamas visiškai suformuotas kaip kultūros erdvė: „Šis vertingas istorinis pastatas ne tik restauruotas, bet ir suformuota jo koncepcija, suplanuotos veiklos, įrengta Lietuvos tapatybei skirta ekspozicija. Kuriant naujas kultūros erdves visuomet labai svarbu matyti galutinę viziją – ne tik restauruotas sienas ar atidengtus skliautus, bet ir tai, koks naratyvas skleisis tarp tų sienų. Idealu, kai forma ir turinys sutampa, kai pati erdvė ir joje kuriami pasakojimai tarsi papildo vienas kitą. Neabejoju, kad tokią formos ir turinio apykaitą pamatysime ir čia, Pilininko name.“

Prieš rekonstrukciją Pilininko name ir jo teritorijoje buvo atlikti istoriniai, archeologiniai, architektūriniai ir polichrominiai tyrimai. Projekto vertė – daugiau kaip 4 mln. eurų, jis finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Pilininko namą rekonstravo statybos ir restauravimo įmonė „Virmalda“, Lietuvos istorijai skirtą ekspoziciją įrengė architektūros biuras „Processoffice“.

Po 16 metų trukusios rekonstrukcijos duris atvėrė naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės vertybės eksponuojamos atvirose saugyklose, kurias apžiūrėti ir pažinti nuo šiol galima ekskursijose su gidu.

Naujasis pastatas sustiprina iki šiol muziejaus puoselėtą kryptį – ne tik visuomenei pristatyti įdomius, svarbias istorijas pasakojančius eksponatus, bet ir būti turiningo laisvalaikio praleidimo erdve.

Gintarės Grigėnaitės nuotrauka

„Džiaugiamės, kad Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus jau turi naujas, interaktyvias ir atviras saugyklas. Todėl mūsų muziejaus lankytojai galės pamatyti labai išsamią ir įdomią Lietuvos teatro, muzikos ir kino istoriją. Saugyklos yra ne tik atviros, bet ir interaktyvios: pavyzdžiui, parodysime, kaip veikia XX a. 8 dešimtmečio kino projektorius, kino montavimo stalas arba kino filmų kopijavimo aparatai. Teatro saugykloje bus galima išgirsti pasakojimą apie žymų režisierių Juozą Vaičkų arba pirmąjį Lietuvoje pastatytą spektaklį. Nors kiekvienoje saugykloje pristatoma vis kita tema, tačiau viskas vis tiek gana susipynę, nes pačiose saugyklose ir skamba muzika, ir demonstruojami vaizdo įrašai“, – sako Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Nideta Jarockienė.

Vilniaus širdyje esančiame naujame komplekse įrengtos septynios atviros saugyklos – vienos moderniausių atvirų ir interaktyvių muziejinių vertybių saugyklų Lietuvoje. Jose saugoma 70 proc. muziejaus kolekcijos. Saugyklose sumontuota Nyderlandų įmonės „Bruynzeel Storage Systems“, novatoriškų ir erdvę kuriančių sprendimų muziejuose lyderės Europoje, sukurta įranga. Šiuo metu mūsų šalies muziejuose nėra tokių analogų.

Pastatuose įdiegtos elektros energiją taupančios vėdinimo kameros su rotaciniais rekuperatoriais, tarptautinius standartus atitinkanti saugyklų klimato kontrolės sistema, šiuolaikiška gaisro gesinimo dujomis įranga, įrengti 9 šiuolaikiški darbuotojų kabinetai, moderni daugiafunkcė renginių salė, mažoji konferencijų salė, lankytojams skirta skaitykla bei kavinės zona.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus 2008–2023 m. įgyvendino investicijų projektą, kuriam skirta 9 mln. 134 tūkst. eurų Valstybės investicijų programos kapitalo investicijų lėšų.

Į ekskursijas grupėms registruotis galima telefonu +370 616 711 33 arba el. paštu edukacija.ltmkm@gmail.com, o apie nemokamas ekskursijas informaciją kviečiame sekti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus interneto svetainėje bei muziejaus socialinių tinklų paskyrose.

Programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės Giedrė Pociūtė (kairėje) ir Ieva Mikutavičiūtė. Kultūros ministerijos archyvo nuotrauka

Programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės Giedrė Pociūtė ir Ieva Mikutavičiūtė Kultūros ministerijoje įgyvendino projektą „Fizinių asmenų galimybės prisidėti prie kultūros finansavimo“. Vasario 29 d. buvo surengta apskritojo stalo diskusija, skirta užsienio šalių gerosioms praktikoms aptarti. Savo patirtimi taip pat pasidalijo Sankt Galeno universiteto Šveicarijoje profesorė Giedrė Lideikytė Huber. Programos dalyvės pristatė mokestinius mechanizmus, skirtus fizinių asmenų paramai skatinti bei įvertinti, kurie galėtų būti aktualūs Lietuvai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimų duomenimis, esame viena iš 4 Europos valstybių, netaikančių mokestinių paskatų fizinių asmenų teikiamai paramai.

Didžiojoje daugumoje Europos šalių taikomi mokestiniai paskatų mechanizmai fizinių asmenų teikiamai paramai. Viena labiausiai paplitusių mokestinių priemonių – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Tokį skatinimo modelį yra pasirinkusi Estija, kuri leidžia savo gyventojams iš apmokestinamų pajamų atskaičiuoti suteiktą paramą ir taip susimažinti pajamų mokestį. Nuoseklios Estijos mokestinės politikos filantropijos atžvilgiu rezultatas – kasmet vis augantys dosnumo rodikliai.

Jungtinė Karalystė taiko Europoje unikalų paramos skatinimo mechanizmą, veikiantį lygiaverčio finansavimo (angl. match-funding) principu. Pagal šį modelį gyventojų paaukotos lėšos yra proporcingai didinamos biudžeto lėšomis, taigi rėmėjai motyvuojami ne tiesiogine finansine grąža, o žinojimu, kad jų pasirinktai organizacijai suteikta parama bus padidinta valstybės lėšomis.

Dar vienas konkrečiai į kultūrą orientuotas pavyzdys – Italijoje nuo 2014 m. veikiantis „Art Bonus“ mokesčių kreditas, dėl kurio tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali pasinaudoti galimybe susigrąžinti tam tikrą dalį sumos, paaukotos valstybei priklausantiems kultūriniams objektams: jiems restauruoti, išsaugoti ar palaikyti. Dėl jau dešimtmetį veikiančios mokestinės lengvatos paramos kultūrai sumos viršijo net 500 mln. eurų.

Diskusijoje taip pat aptartas fizinių asmenų paramai taikomų mokestinių lengvatų poreikis, lygiaverčio finansavimo taikymo galimybės skirstant biudžetinį finansavimą, fizinių asmenų paramos duomenų trūkumas, GPM dalies paskirstymo sistemos neefektyvumas ir galimi sprendimai, valstybės indėlis ir panašūs klausimai. Išklausytos apskritojo stalo diskusijos dalyvių nuomonės, pasiūlymai ir lūkesčiai. G. Pociūtė ir I. Mikutavičiūtė pabrėžė, kad vienas esminių šios temos punktų yra nelygiavertis teisinis fizinių ir juridinių asmenų teikiamos paramos reguliavimas, nes tą darantiems juridiniams asmenims taikoma pelno mokesčio lengvata, o fiziniai asmenys negauna jokių lengvatų.

Programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių pranešimas buvo pristatytas ir Mecenavimo tarybai.