Menai
Rudeniniai spektakliai
Teatro savaitė JŪRATĖ VISOCKAITĖ Vilniaus mažasis teatras su kruopščiai atkurtomis išgaubto bespalvio stiklo lakštų lubomis panašus į kregždės lizdą, o publika su gatavomis iš nuostabos prasižioti burnomis ir į sceną subestais alkanais žvilgsniais – į sukritusius šion kišenėn paukštelius.
Kai susitinka piešiniai
RŪTA JAKUTYTĖ Kai nueini į kokią tapybos darbų parodą, jauti šiokią tokią įtampą. Matai, kad dailininkai taip stengėsi, o aliejus šitaip sunkiai suvaldomas, ir dar ta mintis, kad drobė turi būti užbaigta
11 būdų įsigyti skulptūrą
AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Visi žinome, kad Lietuvoje tėvai vaikams skiria vidutiniškai septynias minutes per dieną. O kiek vidutiniškai laiko per savaitę kalbatės apie meną? O apie dailę? O kiek vidutiniškai laiko galvojate apie mieste esančias skulptūras? Turite savo mėgstamiausią? Gediminas? Krantinės arka? Daktaras Aiskauda?
„Zabriskie Point“: interviu su Michelangelo Antonioni
Žymaus amerikiečių kino kritiko Rogerio Eberto pokalbis su Jungtinėse Amerikos Valstijose filmą „Zabriskie Point“ kūrusiu garsiuoju italų režisieriumi pirmąkart skelbtas dienraštyje „Chicago Sun-Times“ 1969 metų birželio 19-ąją.
Nelaisvė ir laisvė
Kino savaitė JŪRATĖ VISOCKAITĖ Ankstesnis Šarūno Barto filmas „Laisvė“ su keliaujančiu per dykumą Valentino Masalskio herojumi prasidėjo ir pasibaigė nepamirštamu ilgaplaniu vandenyno vaizdu: neramus vanduo ošė ir gyveno vietoj tų nebylių išsekusių žmonių.
Tamsi ramybė
RŪTA JAKUTYTĖ Tik įėjus į Vilniaus paveikslų galeriją, pasitinka nauja Romualdo Vaclovo Paškevičiaus tapybos paroda „Ramus žvilgsnis į kasdienybę“.
Džiazas ir kiti tolimi kraštai
EMILIJA VISOCKAITĖ Keliaujant į nepažįstamą šalį galima mokytis jos kalbos, studijuoti kultūrą, susirašyti lankytinas vietas. Džiazas man visada atrodė tokia muzika, kuriai reikia pasiruošti: žinoti stilių vystymosi istoriją, gebėti atpažinti žymių kūrinių citatas, nusimanyti apie grojimo technikas.
Linksmybės meno nišoje
IEVA GUDMONAITĖ Į galeriją, kur turi vykti parodos atidarymas, žengiu visai nenorėdama eiti į jokį panašaus pobūdžio renginį. Stovėti prie paveikslo su taure vyno ir įraudusiais skruostais aplinkui klegant atidarymo bendrininkams manęs niekada netraukė.
Gyva ir negyva
Teatro savaitė „Barboros ir Žygimanto“ pirmosios tylios premjeros praėjo balandį. Ir dabar, rudenį, per „Barborą“ Jaunimo teatre tylu, nors Lietuvoje į spektaklį su šiais herojais tradiciškai turėtų plūsti žmonės.
Atspindžiai
Parodos Žingsniuodamas rudeninio Vilniaus gatvėmis gali pasijusti it mindžiodamas parodų salių parketą. Vitrinos atspindi keistą, jau spėtą primiršti pasaulį it slapta iš sapno išvogtą laišką, kuris jame gulėjo ant naktinio stalelio, šiuo metu neturinčio keturių medinių kojų, nes šių atminimo išvogti iš tos keistos realybės taip ir nepavyko.
