Menai
Žmogus, palikęs savo širdį San Fransiske
949 metais Joe Bari vardu jis pradėjo įrašinėti dainas. Po keleto nesėkmių, pasikeitęs sceninį vardą į Tony Bennettą, pradėjo dainuoti su įvairiais džiazo orkestrais ir 1951 metais sulaukė pripažinimo atlikęs širdį glostančią baladę „Because of You“.
Ludwigo van Beethoveno testamentas
Ak jūs, žmonės, kurie mane laikote ar vadinate nepakenčiamu, irzliu ar mizantropišku, kokie jūs man neteisingi, nežinote slaptos priežasties to, ką matote, mano širdis ir protas nuo vaikystės linko prie švelnaus geranoriškumo, netgi visuomet troškau atlikti didžius darbus, bet nepamirškite, kad jau šešerius metus mane kamuoja nepakenčiama negalia…
Iš bloknoto (37)
Gavau Elvinos Baužaitės sudarytą knygą „Tiesos vertikalė“ apie vieną puikiausių nūdienos aktorių Vytautą Anužį. Vien perskaitęs turinį, matai, kiek čia daug paties Anužio, ir supranti, kad jis ir yra tikrasis knygos autorius.
Tapyba kaip dialogas
…tapytojos, dailės edukologės Ingos Dambrauskienės paroda „…tarp eilučių…“ yra trečioji personalinė menininkės paroda po studijų Vilniaus dailės akademijoje 1996 m.
Argentinietiškas tango dingusiame sode
Birutė Nomeda Stankūnienė – prisiekusi abstrakcionistė, nuolat stebinanti kūrybiniu užsidegimu ir idėjomis.
Apsimestinis Kafkos tingumas
Žiūrėdama žymaus režisieriaus iš Berlyno Oliverio Frljićiaus spektaklį „Metamorfozė“ Nacionaliniame dramos teatre, jutau, kad recenzentams nelemta apsieiti be šios barškančios it prie katino uodegos pririšta skardinė sąvokos.
Liūdnieji vokiečių bardai
Ir kiek netikėta grupės pozicija – „Rammstein“, turinti daugybę gerbėjų Rusijoje ir dar visai neseniai atrodžiusi kaip užsikrėtusi rusofilija, vienareikšmiškai stojo Ukrainos pusėn Rusijos kare, atšaukė planuotus koncertus…
„Arlekino milijonai“ – choreografinė archeologija ar šventės paieškos?
Choreografas A. Ratmansky turėjo sumanymą pastatyti „Arlekino milijonus“ tokius, kokius juos sukūrė M. Petipa. Jis išnagrinėjo Harvardo universiteto bibliotekos Teatro kolekcijoje saugomus originalius M. Petipa pastatymo notacijos užrašus.
Gegužinės
Apie „Poezijos pavasarį“ per vieną Rašytojų sąjungos suvažiavimą buvome prašomi nerašyti nieko blogo [...]. Tad aš ir nerašysiu, juolab nieko blogo ir negalvoju. Tik tiek, kad tai ne organizatorių, o pačių rašytojų mentaliteto problema. Jeigu jiems tinka toji praraja, kurią savo akimis išvystame regionuose, – nėra ko rašyti į laikraščius.
Iš bloknoto (35)
Nenuostabu, kad daugelis mūsiškių autorių naujų pjesių neturi beveik jokių dramaturginių privalumų. Ypač inscenizacijos. Sudėlioti personažams teksto gabalus, sudurstyti atkarpas – tai ne tas pat, kas parašyti pjesę, nes tie tekstai, nesumegzti į dramaturginį mazgą, nelaiko dėmesio.
