Menai
Sparnuotoji
…keramikė K. Alšauskienė turi sparnus, nes juk nerengtų tokios parodos: ji pati pripažįsta, kad nesislapsto – kalba apie save, savo patirtį, svajones, buitį ir būtį. Taip, parodoje dominuoja paukščiai, tarp jų – didelio formato aristokratiška gervė, mįsles užmenantys porcelianiniai kiaušiniai ir… varnos
Iš bloknoto (28)
Liūdnas pavasaris tęsiasi. Žinios iš karo lauko, tikriau, laukų, tebegriūva gąsdindamos ir stebindamos. O čia – koncertai, premjeros, šokio ir lėlių teatrų festivaliai, kurių didžiuma uždirbtas lėšas ar dalį jų aukoja kovojančiai Ukrainai. Vilniaus gatvėse vis daugiau užsieniečių, vis dažniau girdi rusų kalbą. Taip, nes nemaža dalis Ukrainos pabėgėlių yra rusakalbiai arba tiesiog rusai, kurie Ukrainą laiko savo tėvyne.…
Šokio pavasaris
„Naujojo Baltijos šokio“ festivalis tapo pavasario pranašu – gaivališku, įsiveržusiu į teatrų sales po dvejus metus trukusio pandeminio sąstingio. Vadovaujamas Gintarės Masteikaitės, trinktelėjo kokybišku turiniu, kovo paskutinę savaitę nunešęs visiems mentalinius stogus atidarymo spektakliu – Dimitrio Papaioannou „Transverse Orientation“. Ar gali būti per daug grožio, per daug tobulumo? Turbūt gali, nes, ieškodamas priekabių ir jų neradęs, kaip didžiausią minusą įvardini…
Iš bloknoto (27)
Nuo tos baisios vasario 24-osios, kai prasidėjo nuožmus karas Rusijai užpuolus Ukrainą, ranka nekyla rašyti: lyg nebėra minčių, lyg visa kita būtų nesvarbu, nereikšminga. Galvoji tik, ką gali padaryti, kur ir kuo padėti, kaip atsiliepti. Nepamatuojamo absurdo mechanizmas riaumoja, o gyvenimas, kad ir koks būtų, rieda toliau.
Kas ateis į x renginį?
Jei kultūrininkai – tai daug mažų hermetiškai užsidariusių burbulų, kurie dažnai nelabai besidomi vieni kitų veikla, juos vienija viena – troškimas pritraukti statistinį kultūrinių renginių lankytoją ir vartotoją. Bet kas jis?
Parodos ir šokis
Vilniaus fotografijos galerijoje veikia Evaldo Ivanausko fotomontažų paroda „Pašnekesiai su Vincu Firinausku“. Iš tarpukario fotografo Firinausko nuotraukų montuojami autonomiški siužetai – pvz., vaikštyklės, virstančios kalba, imituotame bokšte įkalintas vaikas. Drovius vaikus į mūšį vedanti Jeanne d’Arc, vyro netekusi našlė, vietoj jo į parankę įsikibusi kariškam paltui. Daro įspūdį ir šiandienos karo kontekste, kartojasi šimtmečio ciklas. ● Istorijų namuose…
Requiem džiazuomenei
Vis dėlto šis festivalis – kaip niekad liūdnas. Dvejų metų pertrauka atskleidė, kaip viskas pasikeitė. Nebeliko reikšmingų ritualų, o svarbiausia – legendinių žmonių. Džiazuomenės. Koncertų visada bus kas ateis pasiklausyti, bet vargu ar beatsiras toji aura, toji bohema, kuri lydėjo šį festivalį.
Haptinis vizualumas ir privati erdvė
Gimus vaikams ėmiau juos fotografuoti – kad neišprotėčiau. Tai buvo tarsi būdas sukurti distanciją nuo labai intensyvaus, beveik nepertraukiamo santykio. Kažkuriuo laikotarpiu pardaviau visus skaitmeninius fotoaparatus ir sąmoningai likau vien su juostiniu. Dariau tai intuityviai, bet man buvo absoliučiai aišku, kad čia man reikalinga būtent juosta.
Ginklai ir mūzos
Žinia, kad Ukrainoje nužudytas režisierius Mantas Kvedaravičius, trinktelėjo visiems. „LRT Plius“ jo atminimui rodė „Mariupolį“ (2016) – neskubriai ir nelygiai judanti kamera, neįprastos kasdienybės poetika liko šio drąsaus ir labai išsilavinusio režisieriaus braižu.
