MenaiKinas

VLADAS ROŽĖNAS

Kaip praeitį paversti atviruku

Kodėl kinas taip dažnai žvelgia į praeitį? Kodėl į praeitį, nebūtinai labai tolimą, taip dažnai nukelia melodramos, trileriai ar šeimos dramos? Paprasčiausias atsakymas turbūt yra patogumas – nesuskaičiuojama daugybė klasikinių filmų istorijų subliūkštų, į juos įterpus šiuolaikines technologijas. Pavyzdžiui, siaubo filmuose, net jeigu jų veiksmas vyksta šiame amžiuje, dėl vienokių ar kitokių aplinkybių mobilusis ryšys dažniausiai dingsta. Tačiau yra ir…

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ

Taisykles nustato tikrovė

Šiandien dažnai sakoma, kad menas keičia tikrovę. Meno gebėjimas perkurti, atnaujinti tikrovės sluoksnius mūsų nestebina; nustebinti gali nebent supratimas, kad taip buvo ne visada. Tiek, kiek meno statusas priklauso nuo vyraujančio politinio režimo, jo kūrimo taisykles diktuoja esama tikrovė. O tikrovės taisykles diktuoja ne kas kita, kaip pats režimas. Tokią meno būklę atskleidžia socialistinio realizmo gyvavimo laikas. Šį laiką itin…

VLADAS ROŽĖNAS

Kodėl užduoti klausimą neužtenka

Kalbant apie autorinį kiną nėra nieko populiaresnio, kaip sakyti, kad filmas neduoda atsakymų, bet užduoda klausimus. Žavi mintis. Deja, dažniau ji slepia ne filosofinius pasvarstymus, o nesugebėjimą tvirtai pasukti kuria nors kryptimi ir atsainų pasirinktų temų nagrinėjimą. Igno Miškinio „Karalių pamaina“ yra būtent tokia: kartais neapsisprendusi, kartais šaržuota ir perdėtai kategoriška, o dažniausiai viskas kartu. Pareigūnas Kastytis (akt. Vainius Sodeika)…

RAMUNĖ BRUNDZAITĖ

Nepatogūs maršrutai

Per kino festivalius tenka nusibrėžti savo maršrutą, dažnai trumpesnį ir siauresnį, nei norėtųsi. Šįkart – tarp „Pasakos“, „Skalvijos“ ir „Multikino“, tarp darbo valandų ir tų, kurias galiu leisti savo nuožiūra…

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ

Nufilmuotas tikėjimas tuo, ko daugiau nebebus

Jau tapo įprasta nuolatos kalbėti apie tai, kad kinas mąsto. Tačiau man vis dažniau atrodo, kad kinas prisimena ir ilgisi. Labiausiai jis ilgisi savęs – tokio, koks buvo…

Daugiau nei 40 metų besitęsiantis skrydis virš gegutės lizdo

1975-ųjų lapkritį Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyko nepamirštamojo ir nepakartojamojo filmo „Skrydis virš gegutės lizdo“ premjera. „Linksmųjų išdaigininkų“ idėjinio vado Keno Kesey romaną ekranizavo…

RAMUNĖ BRUNDZAITĖ

Kokybė ar įvairovė?

Gegužės viduryje Vilnius gausiai pasidengė „Cinemando“ reklaminių plakatų žydryne, tačiau viena mažiausių „Forum Cinemas Vingis“ salių, paskirta festivaliui, dažniausiai buvo pustuštė. Kodėl? Galbūt festivalis…

RIMGAILĖ RENEVYTĖ

Šarūno Barto liūdesys lietuvių kine

Šarūnas Bartas kine kaip režisierius debiutavo sulaukęs vos kiek daugiau nei dvidešimties – 1985 metais kartu su Valdu Navasaičiu sukūrė dokumentinį filmą „Tofolarija“. Po metų debiutavo kaip aktorius…

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Menas kaip nesėkmės rezultatas

„Kino pavasaris“. Pati negaliu patikėti, kad rašau įspūdžius apie kiną, kurio nekenčiu. O nekenčiu kaip tik dėl to, kad kiekvienas apsišaukėlis šiandien gali skelbtis sinefilu ir dalintis didžiai reikšminga nuomone apie vieną ar kitą filmą (kurio niekada nepastatytų net savo makaulėje). Vaikščiojimas į festivalio (kuriuo apskritai esu labai patenkinta) seansus neapsiėjo be priverstinio pokalbių nugirdimo viešajame transporte. Kaip aš nekenčiu…

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ

Kinas, pavasaris ir emocijos

Festivalio tema šių metų „Kino pavasaris“ pasirinko spalvingą, spontanišką ir niekad nepabostantį emocijų pasaulį. Kiekvienas bent kiek atidesnis žiūrovas galėjo pastebėti, kad emocionalių filmų repertuare išties nestinga.