MenaiKinas
Pasipriešinimo melancholija
Pirmą kartą eidamas žiūrėti Bélos Tarro „Šėtono tango“, jaučiausi gerai „paruošęs pamokas“ – perskaičiau kalną įmanomos informacijos apie filmą.
Kodėl aš nežiūriu televizoriaus?
Solidus rusų žurnalas „Iskusstvo kino“ surengė apskritąjį stalą, prie kurio susėdo televizijos kompanijų atstovai, praktikai ir teoretikai. Siūlome pokalbio santrauką.
Ar 2001-aisiais „meilė“ bus septynių raidžių žodis?
Su kino režisieriumi STANLEY KUBRICKU kalbasi Williamas Klomanas Stanley Kubrickas režisavo tokius filmus kaip „Šlovės takai“, „Lolita“, „Dr. Streindžlavas, arba Kaip aš nustojau bijoti ir pamilau bombą“.
Vingiuotas Fritzo Lango kelias
IAN JOHNS Fritzo Lango 1926 metų mokslinės fantastikos epas „Metropolis“ buvo tikras to laiko kino titanikas. „Metropolio“ filmavimas truko 17 mėnesių ir iki išsekimo išsunkė vokiečių kino studiją UFA, tūkstančius aktorių bei statistų.
„Dviračio šou“ prorabas ir Budelis
Su televizijos režisieriumi AUGUSTINU GRICIUMI kalbasi Audronė Jablonskienė
Šarūnas Bartas: dažnai sakau, kad nežinau
Festivalis „Kino pavasaris“ neseniai surengė Šarūno Barto filmų retrospektyvą, plačiau parodytas ir naujausias jo darbas „Eurazijos aborigenas“, ir prancūzų režisieriaus Guillaume’o Coudray dokumentinis filmas „Šarūnas Bartas, vienas lauke karys“. Kiną studijuojantis prancūzas specialiai atvažiavo į Lietuvą
21 gramas gražios sielos
JŪRATĖ VISOCKAITĖ Duktė paklausia, kaip parašyti angliškai gražus. Tėvas, daug negalvodamas, atsako: taip, kaip tariasi, – biutiful.
Kino salių prieblandoje sėdėjome verkdami
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Tik šiemet suvokiau, kad kasmetinis „Kino pavasaris“ kvepia tiesiog medžioklės sezonu – gali medžioti idėjas. Aišku, nei tų idėjų reikia, nei padorių yra.
Manto Kvedaravičiaus odisėja
JŪRATĖ VISOCKAITĖ Jaunas mokslininkas antropologas Mantas Kvedaravičius, ieškodamas įkvėpimo ir ne iš piršto laužtos tiesos, daug kartų per trejus metus su kino kamera vyko į Čečėniją.
Filmuoti, filmuoti, filmuoti
Su JONU MEKU kalbasi Josephas Jonas Lanthier Mano pažintis su kino menininku ir kuratoriumi Jonu Meku prasidėjo nuo jo skilties, rašomos savaitraščiui „Village Voice“, kurios tekstai vėliau buvo surinkti ir išleisti atskira knyga pavadinimu „Kino žurnalas“
