23 atitinka "Andrius Martinkus"

JŪRATĖ VISOCKAITĖ

Spiralinė pjaunanti viela

Iš mūsų mažulytės šalies valdžios bastionų nuosekliai ir tyliai pūsti šaltąjį vėją, kai visi užsiėmę atšilimu, virusu, šeima, sekasi gerai. Kovidas ir koncertina – Vaidas Baumila galėtų net ritmišką dainelę sukurti. Argi Cvirka ne tas pats šaltasis karas? Ak, atsigabenkime iš rubežiaus gabalą vielos, apjuoskime paminklą ir sušokime karo šokį – gal to ir užteks?

MARIJA ANTANAVIČIŪTĖ

Politinio tamsumo piktžolės

Liberalfobija? Tai galėtų būti naujas terminas apibūdinti žmonėms, išpučiantiems liberalizmo ar neoliberalizmo grėsmes bei kiekvieną politinę ir ekonominę problemą kabinantiems neoliberalizmui. Skaitytojai neturėtų pasiduoti tokiems istoriškai netiksliems ir intelektualiai netvirtiems argumentams.

Ar Lietuva sulauks savo Boriso Jelcino?

ANDRIUS MARTINKUS Rašantis šias eilutes per pastaruosius kelerius metus jau publikavo ne vieną tekstą, kurio atsiradimo priežastis buvo skausmingas susidūrimas su bauginančiu lietuvių tautos biologinės ir dvasinės degradacijos faktu.

Dar du kenksmingi mitai

ANDRIUS MARTINKUS Abiejų šių smegenų plovimo strategijų – kaip ir bet kurios agresyvios propagandos – pagrindas yra tas pats principas. Už mažos tiesos figos lapo slypi didelis melas. Pradėkime nuo visiems gerai girdėtos ir iš pažiūros visiškai nekaltos koncepcijos – „mokymosi visą gyvenimą“ mito-imperatyvo.

Vandėja

ANDRIUS MARTINKUS Paskutinis akmuo, išimtas griaunant Bastiliją, tapo pirmuoju akmeniu statant dujų kameras Osvencime. Israel Eldad Istoriją galima rašyti įvairiai. Galima matyti joje pergalingą Pasaulinės dvasios žygį, kurio metu Absoliuto prote atsiranda ir išnyksta jo mąstymo įrankiai – tautos-mintys, kultūros-mintys, civilizacijos-mintys ir t. t.

Dar kelios pastabos apie Revoliuciją ir metafizinį provincialumą

ANDRIUS MARTINKUS Nedažnai spausdinto žodžio padangėje užsidega naujas šviesulys, kurio pavadinime esama asmens vardo (pavardės) su graikišku priešdėliu „anti“.

„Ak­so­mi­nis“ ge­no­ci­das, „ak­so­mi­nės“ re­vo­liu­ci­jos ir „ne­skaid­rūs“ rin­ki­mai

ANDRIUS MARTINKUS Pran­cū­zi­jos re­vo­liu­ci­jo­je esa­ma šė­to­niš­ku­mo, ku­ris ski­ria ją nuo vis­ko, ką ma­tė­me, ir, gal­būt, nuo vis­ko, ką pa­ma­ty­si­me. Jo­seph de Maist­re „Jei iš tie­sų pra­dė­tu­me kal­bė­ti apie tai, kas šian­dien vyks­ta, tu­rė­tu­me kal­bė­ti apie mo­der­ni­ą­ją oku­pa­ci­ją, et­no­ci­dą, gal­būt net ak­so­mi­nį ge­no­ci­dą“

Ap­gau­lin­ga Ta­bo­ro švie­sa

ANDRIUS MARTINKUS Žvel­giant į es­mę, „skan­da­lin­ga­sis“ Ro­meo Cas­tel­luc­ci spek­tak­lis nė­ra joks skan­da­las vi­suo­me­nė­je, ku­rio­je ne­lai­ko­mi skan­da­lin­gais Vol­tai­re’o, Mar­xo, Niet­zschės, Freu­do, Sar­tre’o, Rus­sel­lo, Frank­fur­to mo­kyk­los ir dau­gy­bė ki­tų teks­tų, pri­klau­san­čių ko­vos prieš Die­vą ir Jo Baž­ny­čią mil­ži­nų plunks­nai.

My­li­mi ir ne­my­li­mi „Va­ka­rai“

ANDRIUS MARTINKUS Ka­dan­gi var­gu ar pra­smin­ga bū­tų ti­kė­tis su­tai­ky­ti to­kias skir­tin­gas po­zi­ci­jas, pa­dė­ko­jęs Lai­man­tui Jo­nu­šiui („Š. A.“, VIII.24) už ge­rus žo­džius („Nė­ra abe­jo­nės, kad au­to­riaus po­zi­ci­ja yra rim­tai ap­mąs­ty­ta, ku­pi­na nuo­šir­daus su­si­rū­pi­ni­mo [...]“), tiesiog su­re­a­guo­siu į kai ku­rias jo kri­ti­nes pa­sta­bas.

Aist­ros dėl „ge­no­ci­do“

ANDRIUS MARTINKUS Lais­vo­sios rin­kos uto­pi­ja kol kas dar ne­pa­rei­ka­la­vo tiek au­kų kiek ko­mu­niz­mas, bet tai dar ga­li smar­kiai pa­si­keis­ti, ir abi šios uto­pi­jos šia pras­me ga­li bū­ti rim­tos kon­ku­ren­tės. [...] Abi šios uto­pi­jos iš tik­rų­jų tu­ri dau­giau ben­dru­mų nei skir­tu­mų. [...] Abi šios uto­pi­jos žmo­nes pa­smer­kia skur­dui ir iš­ny­ki­mui. John Gray, „Ap­gau­lin­ga vil­tis: glo­ba­laus ka­pi­ta­liz­mo iliu­zi­ja“