LiteratūraEsė
Kietai virtas kiaušinis
Kad ir ką pasakočiau, mėgstu pradėti ab ovo. Nuo pačios pradžių pradžios ar, kaip sakoma lietuviškai, nuo Adomo ir Ievos. Nuo ko, kaip ir kodėl viskas prasidėjo, kaip toliau vystėsi, prie ko galiausiai priėjo. Kartais manęs klausantiems gal ir nusibosta toks kalbėjimo stilius, kai atrodo, jog nukrypstu nuo pagrindinės istorijos į kažkokias šalikeles. Gerai dar, jei iš viso nepamirštu,…
Meilės žaidimai su nepažįstamaisiais
Dar vienas būdas patekti pas žmones yra tokios mūsų tradicijoje daugmaž pripažintos „nekviestų svečių dienos“. Viena jų – Užgavėnės. Tą dieną atidėdavau kitus darbus, kad galėčiau legaliai belstis į žmonių namus.
Identiteto krizė ir tuščio lapo baimė
Taigi pripažinkim. Esu literatūrinė tinginė. Rašytoja dykinėtoja. Tingiu net ieškoti būdų, kaip su tinginyste kovoti, nors ant stalo guli trys knygos apie rašymą ir būdus, kaip įveikti tokį ištižimą.
Kosminės Karoliniškės
Sėdėdama Karoliniškių bibliotekoje renginių ciklo „Kosminės Karoliniškės“ poezijos skaitymuose, kur buvau pakviesta dalyvauti, jaučiausi kaip erdvėlaivyje: žodžiai nešė skirtingomis pasaulio suvokimo trajektorijomis.
Kodėl norime grįžti į pradžią, arba „Sugrįžk, akimirka žavinga!“
Minčių apie norą grįžti praeitin neslopina nė tai, kad daugelis mūsų laikui bėgant įgijome daugiau išminties, tad net jei būtų įmanomas toks grįžimas ir visko išgyvenimas iš naujo, tai būtų kontrproduktyvu.
Guminukų komunija
Šiemet per Piemenėlių mišias prie Bernardinų bažnyčios nusidriekė eilė. Kai kurie iš stovėjusių atėjo pažiūrėti gyvų avelių prieangy ir parodyti jų vaikams. Po kelių dienų socialiniuose tinkluose pasirodė susirūpinimo žinučių dėl avelių gerovės…
Uma lulik
Ties Kelme kelias išsišakojo. Asfaltas atrodė prastai, dangus niaukėsi, tad apėmė švelni nejauka. Vienoje kelio pusėje driekėsi laukai, kitoje ganėsi gyvuliai. Aplink – nė gyvos dvasios, lyg keliautume nežinia kur paimti nežinia ko.
Beribė it krikšto malonė meilė
Esė „Numanomos Dievo meilės formos“ Weil atkreipia dėmesį į keletą reiškinių, kurie, jos manymu, pasižymi į bažnytinį sakramentą panašia ar net išties jam prilygstančia galia. Artimo meilė ir pasaulio grožis yra persisunkę Dievu ne mažiau nei religinės apeigos…
Skaitymas yra mano pabėgimas
Viename „The New Yorker“ numeryje radau karikatūrą – akiniuotas jaunuolis, gulintis ant kalėjimo gulto su knyga rankose, sako skylę sienoje prakirtusiam kitam kaliniui su virve rankose: „Ačiū, ne. Skaitymas yra mano pabėgimas.“
Kūryba – dirvoje neįprastai susirangiusi kirmėlytė
Mama – žmona – namų šeimininkė – literatūros vertėja – ir galiausiai poetė. Taip, taip, visi šitie garbingi titulai išvardyti mažėjančia tvarka pagal laiką, kurį jiems skiriu.
