LiteratūraPoezija

DOVILĖ ZELČIŪTĖ

Iš neišsipildžiusių pažadų ir troškimų
sutrupėjusių metų
vaiko rankos delne
motinos kapo
tėvo kosulio
iš gyvenimo – sapno
(nors vyliausi: aš esu)
keliuosi į švelnią
tavo balso nuauksintą valandą

DOMINYKAS KRUČKAUSKAS

Gera būti ekshibicionistu

Nusivilkti palyginimų paltą
Nusiplėšti metaforų marškinius
Aliteracijų akinius
Kalambūrų kaklaraištį
Biografijos baltinius
Struktūros švarką

IGNĖ GRIKEVIČIŪTĖ

pieši smulkiažiedes gėles
man ant nugaros
net neįtardamas
kad jos auga
vidun

ELŽBIETA LATĖNAITĖ

Jausmų buhalterija

kaskart kai sutinki žmogų iš praeities kadais mylėtą
pasigirsta viduje ūžesys bildesys
į darbą sulekia visas
jausmų buhalterijos kabinetas
pasikelia dokumentus suvedinėja į excelį
kiek apgailestavimo kiek kaltės kiek pykčio
kokia širdies skola ar perjauta

ALEKSANDRAS SAKAS

Pavasari, tai tu…

Pavasari, tai tu su saule
Užpylei žemę pažadais,
Tai tu, žaliai laukus išaudęs,
Žiedais ir širdimis žaidei,

Tai per tave mes patikėjom,
Kad amžinai gegužis bus!
Neliko… Tik lietus ir vėjas,
Ir ilgas kelias į kapus.

LIDIJA ŠIMKUTĖ

UŽTIKUS KRŪMELĮ RŪTŲ

nupinti vainikėlį
užsidėti ant galvelės
kad nurimčiau
atjaunėčiau
pakilčiau lig žvaigždžių

JULIUS KELERAS

laukiant autobuso (Kaunas–Nida)

vėjas yra tiktai tavo plaukuos, atsipeikėsim mariose,
liksim kartu, net kai negandos ims ir paguos –
mylima mano, išauštanti mano, bulvaruose eisim
sykiu susikibę už rankų, miškuos – tavo mielas takelis
ves į bedugnę, kur samanos, kur vien lietaus išbraidyta…

TADAS ŽVIRINSKIS

Prekyvietė

Tai – neparduodama, todėl palik rytojui,
Girdėjau gandą: sielos kursas krenta!
Rytoj keliauki pasitart su nelabuoju –
Jis paklusniems mokėt ketina rentą.

TERESĖ ZALESKYTĖ

darbo stalas

prigulsiu ant neobliuoto Dievo stalo.
prašysiu vėl pasakot istoriją mano ryto,
kaip Jį dulkių kvapas svaigino,
stebėsiu, kaip švelniai molį nuvalo;
slapta noriu girdėt tik Jo balsą – nurytą
gurkšnį tekančio vyno.

SARA POISSON

Tas dalykas

Tas dalykas mums parūpo
ėmus klibėt paskutiniams pieniniams dantims.
Tikėdamiesi plojimų ar iniciacijos į suaugusiuosius,
su kraujais išsilupome juos savo rankomis.
Šitaip repetavome gimdymą, įtaigią poeziją,
repavome apie civilizuotas kūno bjaurastis.