Pokalbiai
Martynas Pumputis: apie visokio plauko kritiką, vardų minėjimą ir badymą pirštais
[Kornelija Mikalauskaitė:] Martynas Pumputis – literatūros kritikas, kurio publikacijos kultūros lauke yra išprovokavusios aršių diskusijų. [...] Kalbamės apie kritiką, metakritiką ir apskritai šiuolaikinę vertinimo kultūrą – neapsieiname ir be šiokios tokios avantiūros: kad išvengtume abstraktumo ir aiškiau įvardytume problemas, pateikiame konkrečių pavyzdžių.
Malonumo ieškotojas pasidariau
[Malvina Jelinskaitė:] Pas ALGIRDĄ ŠEŠKŲ – menininką, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą – ėjau turėdama pojūtį, kad paklausiu visko arba nieko. [...] Algirdo filosofiškai refleksyvių atsakymų, primenančių sokratikų laikus, pokalbis įtraukdavo mus į būties vaizdinius, o informacinis lygmuo vis imdavo ir išslysdavo…
Sabina Brilo: „Kai kas mano, kad esu ragana“
[Sara Poisson:] Vieną dieną dargi sutarėme, kad priklausome tam tikrai žmonių kategorijai, kurią Sabina pavadino „žmonijos nervais“. Tai buvo artima mano gal prieš du dešimtmečius išrastam įvardijimui „liūdesio specialistai“. Sužinojusi, kad ji ruošiasi paskaitai apie sąmojį poezijoje, tariau: padarom apie tai interviu? Sutiko. Pridūrė, kad truputį bijo.
Pavydžiu tiems, kurie jau padarė
[Malvina Jelinskaitė:] GYČIO SKUDŽINSKO kasdienybė, mano supratimu, yra sunkte persunkta menu, o tiksliau – jo generavimu. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto fotografijos galerijos kuratorius, parodų architektas, meno knygų, žurnalų, plakatų etc. dizaineris. [...] Gyčio kūryba man įdomi ir konceptualiai angažuota.
Anna Verschik: „Negaliu gyventi ten, kur nekalbama estiškai“
[Danutė Sirijos Giraitė:] Šių metų vasarį Estijos kultūros kapitalo fondo pagrindinė literatūros premija buvo skirta Annai Verschik už šiuolaikinės ukrainiečių poezijos rinktinės „Ar išsigausiu iš to įniršio?“ vertimą į estų kalbą. O 2025-ųjų rudenį A. Verschik pelnė Augusto Sango premiją už geriausią metų poezijos vertimą – Julios Musakovskos eilėraščio „Žydi magnolija svetimam sode“ vertimą iš ukrainiečių kalbos.
Nerijus Cibulskas: „Kūryboje mane ėmė erzinti patogumas“
[Lina Simutytė:] Poetą Nerijų Cibulską kalbinau prieš penkerius metus, pasirodžius jo trečiajai eilėraščių knygai „Veneros“. Per tą laiko tarpą jis išleido dar du eilėraščių rinkinius – „Epoché“ (2022) ir „Mėlynų valandų viešbutį“ (2025). Tąkart poetas sakė, kad negali žinoti, kada iš rinkinio į rinkinį keliaujantis kovarnis įkris į dažų skardinę.
Tarp užsakymo ir laisvės: pokalbis su Rolandu Rimkūnu
Darydamas valstybinę simboliką, knygų iliustracijas ir daugelį kitų parodoje nerodomų vizualios komunikacijos darbų, dažnai jausdavausi reikalingesnis žmonėms, visuomenei, valstybei nei užsiimdamas „laisva“ kūryba. Kita vertus, „laisva“ kūryba reikalinga žmogui būti savimi, turėti kur pasislėpti, pabėgti nuo minios, būti silpnam ir pažeidžiamam.
Erdvės patirtis Solveigos Gutautės tapyboje
[Malvina Jelinskaitė:] Rothko muziejuje Daugpilyje, Latvijoje, iki vasario 8 dienos veikia SOLVEIGOS GUTAUTĖS tapybos paroda „Genius Loci“, išleistas katalogas tokiu pačiu pavadinimu. Kalbamės su Solveiga apie jos kūrybą, giliojo laiko, materialiojo prisiminimo, daugiasluoksnės atminties ir kitas fenomenologinės prigimties patirtis, aktualias antropoceno persvarstymo laikotarpiu.
Literatūros ir protestų metai
Praėjo dar vieni metai – turiningi, deja, ne tik gerąja prasme. Lapkritį vyko kultūros protestai, gruodį – mitingai prie Seimo dėl laisvo žodžio.
Apie literatūrą šiame kontekste kalbasi „Šiaurės Atėnų“ vyr. redaktorė EGLĖ FRANK, rašytoja AKVILINA CICĖNAITĖ ir poetė, kritikė GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ.
Algimantas Rokas Černiauskas: „Tas pats žodis mieste ir kaime turi skirtingas reikšmes“
[Lina Simutytė:] Su Algimantu kalbamės apie regioninės kultūros reikšmę, kintančius šiuolaikinio meno tikslus ir iššūkius, kylančius aistringai renkantis nelengvą, bet adrenalinu pulsuojantį kūrybinį gyvenimą.
