JOKŪBAS BARISAS

 

aš neturiu darbo dienų

jos nuo savaitgalių skiriasi

tik autobuso tvarkaraščiu

pirmadieniais paakiai

padažyti vyno kartais

suglamžyti medžių lapai

primena apie tamsą

o plona membrana

vos virpa nuo

paskutinio šilto vėjo

 

 

 

kalbėjom apie knygas

sapaliones, kurias mėgstam

o kaip būtų puiku

vėl pasiklyst senamiestyje

ir sekundės daliai

suprast atsakymą

 

 

Aš gimiau 2025 metais

Šaltą gegužės dešimtą

Manyje pabudo saldi baimė

Ir naktys tapo bemiegės

 

Kalvarijose neliko nė vieno

Nenuspirto kankorėžio

Noriu pajusti unio mistica

Bet tam vis nėra laiko

 

Paskutinis svirplys tampa

Mano rudenine mantra

Užsimerkęs vėl tave matau

Netikra unio mistica

 

 

 

Šiltas brizas pučia į veidą

Siūlo patikėti meile

Tai neteisingas žodis

Jis daug reikalauja

 

Nukritę lapai sudūžta

Nespėju akimis susekti

Mielai parašyčiau laišką

Bet tu jo negausi

 

Kaip širšė ropoja šešiom

Man per koją ir negelia

Praeis savaitė kita

Ir man jau negelia

 

 

 

Nieko konkretaus

Bet ši rožinė idėja

Ji kristalizuojasi

Ir verčia išprotėti

Už kiekvieną NE

Išsibraižom ant kepenų X

O kai pasakys TAIP

Širdys bus išgydytos

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.