<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	
	>
<channel>
	<title>Nataša komentarai</title>
	<atom:link href="http://www.satenai.lt/2018/10/05/natasa/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.satenai.lt/2018/10/05/natasa/</link>
	<description>DVISAVAITINIS KULTŪROS LAIKRAŠTIS</description>
	<lastBuildDate>Fri, 21 Feb 2025 15:20:38 +0000</lastBuildDate>
		<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
		<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.7.1</generator>
	<item>
		<title>Autorius: Phantomkinas</title>
		<link>http://www.satenai.lt/2018/10/05/natasa/comment-page-1/#comment-1474</link>
		<dc:creator><![CDATA[Phantomkinas]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 29 Sep 2020 08:02:57 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.satenai.lt/?p=42450#comment-1474</guid>
		<description><![CDATA[O man būtent &quot;Ilga kelionė prie jūros&quot; buvo tikras atradimas prieš keliolika metų, kai per LRT2 rodė Lietuvių kino studijos filmus su Macaičio pristatymu. Pamenu netikėtą pabaigą, kai paaiškėja, kad močiutė visą kelią pasakojo pramanus, o iš tikrojo traukiniu važiuoja prie kare žuvusio sūnaus kapo, ir tada visa prasminė gija žiūrovui staiga apsiverčia, įgyja visai kitokių prasminių niuansų, baigiamuosius kadrus kaip netiesioginės, neįkyriai brukamos prasmės užsklandą (tie klipiniai šventinių naikintuvų viražai danguje, kiti tiesiogiai nesusiję vaizdai), tokį lyrinį minorinį rečitatyvą. Tas filmas įstrigo, pamaniau, va, ir lietuviai turėjo kažką panašaus į prancūzų Naująją bangą.]]></description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>O man būtent &#8220;Ilga kelionė prie jūros&#8221; buvo tikras atradimas prieš keliolika metų, kai per LRT2 rodė Lietuvių kino studijos filmus su Macaičio pristatymu. Pamenu netikėtą pabaigą, kai paaiškėja, kad močiutė visą kelią pasakojo pramanus, o iš tikrojo traukiniu važiuoja prie kare žuvusio sūnaus kapo, ir tada visa prasminė gija žiūrovui staiga apsiverčia, įgyja visai kitokių prasminių niuansų, baigiamuosius kadrus kaip netiesioginės, neįkyriai brukamos prasmės užsklandą (tie klipiniai šventinių naikintuvų viražai danguje, kiti tiesiogiai nesusiję vaizdai), tokį lyrinį minorinį rečitatyvą. Tas filmas įstrigo, pamaniau, va, ir lietuviai turėjo kažką panašaus į prancūzų Naująją bangą.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
</channel>
</rss>
