Nuostabą sukėlė ir tai, kad liuteronų liturginių tekstų vertimai labiau pažodiniai nei katalikų. Et cum spiritu tuo katalikai verčia „ir su tavimi“, o liuteronai – „ir su tavo dvasia“; katalikai „Tėve mūsų“ eilutę ne nos inducas in tentationem verčia „neleisk mūsų gundyti“, o liuteronai (taip pat ir reformatai) – „nevesk mūsų į pagundą“; qui pro vobis et pro multis effundetur katalikai verčia „už jus ir visus išliejamas“, o liuteronai – „už jus ir daugelį išliejamas“.

Norėčiau patikslinti dėl formuluočių: “ir su tavimi” ir “už jus ir visus išliejamas”. Tai susiję ne su NO ritu, kuris originale yra lotynų kalba, bet su vietiniu lietuvišku Mišiolo vertimu. Aš galiu paminėti tik JAV patirtį, kur III-iasis Mišiolo vertimas buvo pradėtas 2001 metais, o 2011 metais oficialiai buvo įvedamas į vartojimą. Naujame vertime minėtos dvi frazės verčiamos, taip, kaip yra lotyniškai, t.y. kaip vartoja ir jūsų minėti liuteronai. Kiek pamenu, Popiežius Benediktas XVI savo laiku ragino vyskupus kuo greičiau pereiti prie naujo vertimo, nes kai kurie jų (tikriausiai liberalių pažiūrų) nebuvo labai patenkinti pokyčiais.