Kas yra tiesa? komentarai

Autorius: DrPsichoanalitikasIQ210

DrPsichoanalitikasIQ210 — Sat, 10 Jan 2015 09:39:34 +0000

Laisve yra tiesa, o ne daiktinamas materialusis LOGOS, ar teko kam dalyvauti konferencijoj, kuri pasisako pries materializma?:) aisku, kad tekstas simboliskai isreiskia frustruota individo morales normu kitima, ar gali but tiksliau apibudinama''''''''. tos tiesos kontekstine pauze?[ .. bet atkartoti vaikiski troskimai.. tikrai sugryze.. neviltis, ir skausmas.. kankina moraliaiyy.., toks ego isreiskia, net simbolini fetisha, ar ne kandela rase, kad yra monoteistines baimes uzdaras ratas, kurio sistemoj.. priestraujantis savo baimei.. ;) ir sau.. ;o. o laiminga pabaiga, buties fenomenu.. tiesiog ant akustines medziagos. tai gabaritas, kuris nusilupa[ akcijos ner.].,

Autorius: KritikasP

KritikasP — Mon, 17 Nov 2014 02:50:35 +0000

Įdomi tema, daug minčių, daugiausiai svetimų, bet atrodo, kad autorius pasiklydo svetimų minčių miške taip ir neradęs orientyro. Todėl komunikacija jam yra kaip plūduriavimas nuomonių vandenyne ir plaukimas pasroviui ar dainavimas chore. Tačiau istorijoje buvo ir yra asmenybių, kurios tokias sroves kuria ir kitus patraukia. Tiesa yra, kaip kelrodė žvaigždė, kuri leidžia rasti teisingą kryptį ir kelia klausimus, kaip ten eiti.
Įsidėmėtina, kad tekste labai daug teiginių ir beveik nėra klausimų. O būtent klausimai priverčia stabtelėti ir susimąstyti, o ne belsti perskaitytus tekstus iš atminties. Klausimai buvo Sokrato mėgstamas mąstymo ir tiesos paieškų bei minties ugdymo metodas. Išmokti taikliai paklausti yra menas, nes ne visi klausimai yra prasmingi.
Ar ne tas menas mus ir išmoko mąstyti ir artėti prie tiesos, nuosekliai atmetant tai, kas nėra tiesa?
To ir norėtųsi palinkėti autoriui.

Autorius: noė

noė — Sun, 16 Nov 2014 12:07:10 +0000

Taip ir nesupratau, kas ta “vienetinė tiesa”. Taip pat “mano” “tavo” ar kieno nors kito “tiesa”. T.p. “radikali tiesa”, “švelni tiesa”. Tiesa yra tiesiog tiesa, jos negalima nei sumažinti, nei padidinti, nei išdalyti vienetais, nes ji nedaloma ir nepavaldi laikui. Tiesa yra pats Kristus, Šv. Dvasia yra Tiesos Dvasia, pats Dievas yra Tiesa. Ir jokios kitos tiesos, kam nors priklausančios ( tiesiai sakant – pasaulio tiesos) ir būti negali. O čia regiu seną tendenciją sukergti pasaulio tiesą (melą) su Dievo Tiesa. Tie patys smagūs bandymai atsispindi ir D. Razausko fantazijose apie “vieną Dievą, vieną tikėjimą, vieną žemę” – visų “tiesų” sujungimą į vieną. Tokie bandymai atveda prie išvados, kad “subjektyvumo priešybė yra ne objektyvumas, bet visuotinumas – tai, ką pripažįsta visi subjektai, arba tai, ką privalu pripažinti visiems subjektams, juos disciplinuojant ir baudžiant.” Jei Abraomo tiesa yra subjektyvi, tai tos tiesos priešybė yra “visuotinumas”? Na, gal ne taip supratau, bet dieviškosios Tiesos svarbiausiasis požymis ir yra visuotinumas, tiesos pilnatvė (“tikiu vieną, šventą, visuotinę Bažnyčią”). O “disciplina ir bausmė”, kaip ir “saviugda” jau nebe iš tos arijos.
Tai va, tendencija tokia, kad prie vienos Tiesos norima žūtbūt prilipdyti kitą “tiesą” (kaip beskaitant kitą šio autoriaus straipsnį, kuriame buvo paminėta “pranciškiškoji tiesa”, t.y. šventojo Pranciškaus kalba gamtai, pasauliui, daiktams, nejučiom savaime prilipo kita “pranciškiškoji tiesa” – na, mūsų Tėvo Pranciškaus kalba gamtai, vaivorykštėms, pasauliui…
Nežinau, gal ir ne taip supratau autoriaus ketinimus, specialiai jo kūrybos nestudijavau, bet man atrodo, kad bent jau šitame str. trūksta būtent tiesos pilnatvės suvokimo.

Autorius: Simo

Simo — Thu, 13 Nov 2014 09:03:36 +0000

Nera didesnio melo , nei plepalai apie tiesa… kad kalbeti apie Kristaus tiesa , reikia bent jau perprasti Jo mokyma…