Dviviečio kūno lavonas komentarai

Autorius: D.

D. — Wed, 27 Nov 2013 19:46:19 +0000

Koks gaivus ir išsiilgtas dryksteltų gerklių raudonas kapsėjimas,
jauonuoliai ne vėjams jaunystę išbarsto,
o ragus galanda, širdimi laistos,
ir kas, o kas gali būti geriau.

Reik manyt, Rokui povezijos knygelė daug mergaičių į rankas prikrovė, o tai, kodėl gi ne, jau ir atperka bet kokius eilių trūkumus. Na, tiek to, ne visus.

Autorius: visazine

visazine — Wed, 27 Nov 2013 11:10:10 +0000

Tokia emocinga “recenzija” rodo, kad bent kažkas poetinėje mūsų pelkėje dar gyvas. Tai, kad Noreikai nepatiko Poviliaus knyga, yra visiškai normalu, nes jie atstovauja priešingiems poezijos supratimams. Puiku, kad jaunosios kartos pliekiasi ir nesutaria, ir netgi nemėgsta vieni kitų – visiems įdomiau gyvent.

Šiuo atveju tikrai palaikau Povilių, kuris vien savo nedavatkišku požiūriu į poeziją yra maloni retenybė. Nors Noreika galbūt geriau “moka” tą poeziją parašyti, bet tas “mokėjimas” kartais toks nuobodus.
Linksmiausia šiame tekste tai, kad dėl poezijos išniekinimo susijaudinęs autorius pasirodo neturintis paprasčiausio humoro jausmo, tikrai su kaupu būdingo Poviliui, kas matyti ir iš komentarų (“povezija” būtų buvęs puikus sumanymas:) Su kuo Povilių ir sveikinu. Nemirk ir rašyk toliau.

Autorius: Lavonine

Lavonine — Tue, 26 Nov 2013 13:22:18 +0000

P.s. taip, “Dvivietis kūnas” – tai mokyklinių eilėraštukų šūsnis, nes visur, kur įmanoma, akcentuota, kad tai knyga laimėjusi moksleivio pirmosios knygos konkursą. MOKLSEIVIŲ. Spėju, kita Ernesto recenzija bus apie vaikystėje išleistą Vainius Bako knygelę. Recenzijoje bus kalbama, kad tai pradinės mokyklos eilėraštukų krūva.
Turėjau tam tikrų, savanaudiškų siekių leisdamas knygą ir dividentus (ne piniginius) gaunu lig šiolei. Tai, kad išstenėjau knygelę būdamas vos baigęs mokyklą, sušvelnina faktą, kad paskleidžiau apie 200 egzempliorių nuodo po Lietuvą. Jei šita apžvalga buvo siekta sustabdyti plitimą ir apsaugoti žmones, tai. deja, pavėlavote – tiražas išparduotas jau vasarą. “dviviečio kūno neišsižadu, nors jos ir nemėgstu praėjus beveik metams po išleidimo. Gailiiuosi tik, kad ant viršelio vietoj “poezija” ar “eilėraščiai” neparašėme “povezija” ar “eilėbarščiai” ir neišgelbėjome kelių nesupratusių, kad čia pramoginė, o ne kamerinė knygelė. O eilutes prie susigalvotų įdomesnių rimų pritempinėjo ir Dylan Thomas. Parašykite apžvalgą ir apie jo knygas.
Ir dar, jei taip sublimuojate rašymo kančią, begalinį darbą su tekstu, tai bent jau recenzijoje cituokite tiksliai, kaip išspausdinta knygoje. Rašyti recenzijas – ne lengviausias dalykas.

Autorius: Lavonine

Lavonine — Tue, 26 Nov 2013 12:47:19 +0000

Jei skaitote šį komentarą, vargšas autorius jau pasitraukė iš žiauraus poezijos pasaulio. Neatmetama ir nužudymo galimybė, jei po tyrimo paaiškės, kad durtines žaizdas sukėlė LR piliečio E. N. klaviatūra.

Sveikintina tai, kad apžvalga aštri ir bekompromisė, be visokių “autorius jaunas, iš kelių neblogų eilučių matosi, kad dar subręs, išsigrynins, tai tik pirmoji knyga ir t.t.” Tačiau pastebėti šios knygeliukės megėjiškumą, techninį eilėdaros broką, dirbtinumą užtenka pažvelgti į tekstus iš rimtosios, intelektualiosios, elitinės poezijos perspektyvų. Tam kaip ir nereikalinga Noreikos pavardė. Regis, jau iš knygos įžangos matosi, kad nekvailinu pirkėjų, negaišinu recenzentų ir perspėju Poezijos elitą: jei atsivertėt, meskit į šalį, šitas daiktas ne jums. Knygos dedikacija sau, leidinio nugarėlės turinys, manau, daugiau nei akivaizdžiai tą pabrėžia, tačiau Ernestas visvien padaro tą patį, ką ir kiti 2 ar 3 trys šios knygos apžvalgininkai – savais žodžiais perrašo “dviviečio kūno” įžangą. Matyt, reikėjo pinigų, kad tikras poetas tokį nekūrybingą kelią pasirinko. Nesijaudinkit, už knygą sumokėta ir man.

Jei būčiau Sara Poisson, siųsčiau laikraščiui kontraataką, iškelčiau sąmokslo teorija, kad Ernestas putojasi, nes 2012 Literatūrinio pavasario skaitymuose jį viešai pavadinau “biču, kuris pilsto vandenį” ir pasišaipiau iš jo lapų kratymo sinchroniškai su skie(d)menų pabrėžimu. Dar esė “Lengvas būdas tapti perkamu poetu” pacitavau jo eilutę kaip neiššifruojamos, pompastiškų metaforų prikimštos poezijos pavyzdį, o “Baltuose drambliuose” nepalikau jam arbatpinigių. Tačiau atsakomosios recenzijos apie Noreikos knygą “Poviliaus ežeras” nebus. Ernestas gavo savo dozę iš “grafomanės Sandros Bernotaitės (dėl “pūvančių būties dantų”): http://grafomanija.com/2013/11/07/kas-nulauze-kokybes-kartele/