Laisvė sau ir saviškiams komentarai http://www.satenai.lt/2013/09/06/laisve-sau-ir-saviskiams/ DVISAVAITINIS KULTŪROS LAIKRAŠTIS Fri, 21 Feb 2025 15:20:38 +0000 hourly 1 http://wordpress.org/?v=3.7.1 Autorius: godis http://www.satenai.lt/2013/09/06/laisve-sau-ir-saviskiams/comment-page-1/#comment-1153 Mon, 16 Sep 2013 12:35:05 +0000 http://www.satenai.lt/?p=28558#comment-1153 Mano močiutė sakydavo: “nemaišyk bletsvos su politika”, O tai greitai, matyt, sulauksime naujos “šiknakrušių” partijos įkūrimo.

]]> Autorius: Xren http://www.satenai.lt/2013/09/06/laisve-sau-ir-saviskiams/comment-page-1/#comment-1151 Sun, 15 Sep 2013 06:52:48 +0000 http://www.satenai.lt/?p=28558#comment-1151 Kad autorius pasiklydo savo požiūriuose. Kaltindamas tautininkus dėl, neva, kitų laisvių varžymo, keliomis pastraipomis žemiau jau rašo, cituoju: “tų, kurie tikrai turėjo dalyvauti” (apie Liberalų sąjūdžio dalyvavimą eitynėse). Tai kuom autorius skiriasi nuo jo kritikuojamų tautininkų? Tautininkai už laisves taip kaip jie supranta – ir autorius už laisvę, bet irgi už tokią kaip jis supranta – kur kas turi eiti ir kur kas turi dalyvauti.
Jei pasižiūrėti į revoliucijų istorijas, tai tokių pavyzdžių daug – pradžioje būna laisvės – lygybės – brolybės idėjos, o baigiasi viskas oponentų siuntimais į giljotinas, sibirus ar darbo stovyklas.
Tai tiek apie laisvę.
O jei apie konkrečias eitynes, manau, kad eitynės, Gražulis ir Šustauskas vienas kitam reikalingi taip kaip dešra, duona ir sviestas. Arba kaip tekila, citrina ir druska. Kiekviena pusė šiuo atveju sau užsideda riebų pliusą – kas už kovą su homofobija, kas už kovą su “žydraisiais” anot jų. Toks jų politinis šou, deja (ar verta tai vadinti politika?). Bet tai atskira tema.

]]> Autorius: pz http://www.satenai.lt/2013/09/06/laisve-sau-ir-saviskiams/comment-page-1/#comment-1150 Sat, 14 Sep 2013 20:31:29 +0000 http://www.satenai.lt/?p=28558#comment-1150 Nesu jauna, tačiau po kiekvienu autoriaus žodžiu galėčiau pasirašyti. Puikus rašinys, profesionalus ir nieko neįžeidžiantis. Todėl KritikoP pastabos apie jaunimo neatsakingumą neturi jokio pagrindo. Šios problemos neturi amžiaus cenzo – viskas priklauso nuo pasaulėžiūros.

]]> Autorius: KritikasP http://www.satenai.lt/2013/09/06/laisve-sau-ir-saviskiams/comment-page-1/#comment-1148 Sat, 14 Sep 2013 03:31:37 +0000 http://www.satenai.lt/?p=28558#comment-1148 Jei autorius prisipažintų, kad yra gėjus, tai šis jo straipsnis atitiktų jo paties peikiamą kriterijų “laisvė-sau-ir-saviškiams”, bei “politika-sau-ir-saviškiams” ir čia galima būtų padėti tašką.
Kadangi straipsnis kritikuoja, tai, matyt, autorius pasisako už laisvę TIK KITIEMS IR SVETIMIEMS. Logiškai seka, kad jis atstovauja ne mus, bet tuos kitus ir svetimus, todėl ir pats yra svetimas.
Kita vertus nuolat prasikiša jo mintis, kad tautiškumas, trdicijos ar panašūs išskirtinumai virstų monotonija, kaip tame anekdote, teigiančiame, kad monogamija virsta monotonija… Galima paklausti koks skirtumas tarp monogamijos ir poligamijos? Juk galima teigti, kad ir vienoje ir kitoje situacijoje, kaip ir monotonijoje ar beprotiškame siautulyje gali gimti vaikai. Tačiau tenka pastebėti, kad istorinė patirtis mus moko, kad tokie pasirinkimai atneša skirtingus vaisius ir ne visada patrauklią stebimo pasaulio įvairovę, o toje įvairovėje išgyvena tik labai menka jos dalis. Todėl logiškai iškyla klausimas apie išlikimo prasmę ir kas jį lemia. O tada pradedi suprasti tokių abstrakčių sąvokų, kaip pasirinkimas, dora, moralė, užuojauta, auka, tradicija, tautiškumas ir vertybės apskritai, prasmę bei turinį. Dar aiškiau pasidaro, kai tokio paklausi, kokio pasirinkimo vaisiumi jis pats norėtų būti ir ko nenorėtų, kad jam kiti darytų.
Galima sutikti, kad pasaulis yra įvairesnis, nei išbandyti ir kitų siūlomi pasirinkimai, kad verta beveik viskuo suabejoti ir pabandyti, kaip tiems veržliems spermatozoidams. Bet iš tų bandančiųjų milijardų tokioje loterijoje pratęsimą gauna tiktai vienas… Tai gal yra labiau pamokančių ir vaisingesnių pasirinkimų?
Kitais žodžiais tariant, filosofai jau suprato, kad pasaulis yra atviras, todėl atvirumas turi būti ir pažinime. Bet atvirame pasaulyje yra ir chaosas, kuris linkęs plisti ir viską savyje paskandinti (entropijos – netvarkos didėjimo dėsnis). Todėl gyvybė tuo ir skiriasi, kad ji renkasi priešingą kryptį – išlikimą, tvarką ir sėkmės tiražavimą. Ar tradicija ir tautiškumas nėra tokios protėvių sėkmės šioje pasaulio vietoje tiražavimas? Ar sėkmė vienoje vietoje nevirsta pragaištinga nesėkme kitur ir ar galima kitų sėkmes tiesiog nusirašyti ar kitaip kopijuoti?
Ar ne todėl, kad mūsų jaunimas, kaip ir straipsnio autorius, dar nėra patyrę reikšmingų nesėkmių ir nori išsiveržti iš juos nuo nelaimių saugojusio bei lepinusio lopšio, jie taip trokšta duoti nežabotą laisvę savo valiai ir taip veržiasi išbandyti įvairovę? Juos jau išmokėme įmantriai kalbėti ir rašyti, sočiai gyventi, net abstrakčiai mąstyti, bet jie dar negavo pakankamai elementarių gyvenimo pamokų guzais bei mėlynėmis. Kiek kartų vaikui besakysi, kad nekišk piršto – karšta, nudegsi, jis vieną kartą tai pabandys. Bet kai tokiam vaikui nebuvo leista vaikystėje vieną kartą nudegti, jis, išmokęs kalbėti ir rašyti, pradeda visus išdidžiai mokyti, kad pasaulyje nėra karštų daiktų ir reikia viską išbandyti, kad nėra kitų blogybių tik tėvų bei protėvių tironija, o lopšys yra baisiausia kankinimo mašina… Psichologas pasakytų, kad tai yra elementarus infantilumas. Tokius atvirumo ir absoliučios laisvės šalininkus labai puikiai gydo UŽSIDARYMAS tokiame savo sukurtame pasaulėlyje iš kurio tuoj pat tenka išsiveržti ir taip paneigti savo kategoriškas idėjas. Ar tai nėra įrodymas, kad pasaulyje yra dėsniai bei tradicijos ir jų reikia laikytis? Pirmasis iš tų dėsnių – nedaryk kitam to, ko nenorėtum pats patirti… Todėl nebūk svetimas tave pagimdžiusiai šeimai, tautai bei tėvynei, savo tapatybei, jei nenori, kad jos atmestų ir tave, kaip svetimą ar priešą.

Tradicija ir tęstinumas dar nereiškia uždarumo, priešingai, kai jie nutrūksta – paskęstame pirmykščiame chaose. Visai kitas klausimas – kam tokios vaikiškos pažiūros yra naudingos?

]]>