LIŪNĖ SUTEMA (1927–2013). Eilės

Miriam

Dyla nebeišsaugomai
nuo kiekvienos pilnaties
atsineštiniai sapnai –
jų buvo per daug, greitam ir giedram pabudimui,
ir per mažai, kad mus išlaikytų kartu.
Naktys auga ir plečiasi –
atsineštiniai sapnai

dar žėri jose, lyg sauja
baltų akmenėlių,
prie pirmosios upės rinktų.
Dyla nebeišsaugomai
nuo kiekvienos pilnaties
atsineštiniai bendri sapnai –

Laikas skirtis. Dabar, ir taip,
kaip skiriasi trupėdama
atlauža nuo uolos,
ilgėdamosi būti uola,
kitur ir kita,
ir auginti kitaip kvepiančias samanas
ir krūmokšnius kitus –

skaudžiai skyla trupėdama
atlauža nuo uolos.

Matuoju topolių šešėliais
pavakary
visus išskalautus daiktus,
išnešiotus savy –
matuoju topolių šešėliais
pavakary,
kad jie atrodytų man vienkartiniai dideli,
kad nebūčiau tokia skurdi –

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.