Ne­va ir esą

VYGANTAS VAREIKIS

^{Ke­lios min­tys po re­ak­ci­jos į Ro­meo Cas­tel­lu­cci spek­tak­lį}

Vi­sų pir­ma pa­reiš­kiu, kad spek­tak­lio ne­ma­čiau, o ke­lios pa­sta­bos bus ne apie spek­tak­lio tu­ri­nį ar me­ni­nį ly­gį ir ne apie tai, ko­kie epi­zo­dai žei­džia krikš­čio­nių jaus­mus. Dis­ku­tuo­jant apie šį spek­tak­lį daž­nai ci­tuo­ja­mi Ant­ver­pe­no vys­ku­po Jo­ha­no Bonny žo­džiai, kad jis spek­tak­lį iš­gy­ve­na kaip itin gi­lią krikš­čio­niš­ką pa­tir­tį. Pa­na­šiai po spek­tak­lio kal­bė­jo ir ku­ni­gas Ju­lius Sas­naus­kas.

Kai ku­rie li­be­ra­lių pa­žiū­rų at­sto­vai ne pir­mą kar­tą kal­ti­na Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čią (ir ne tik dėl re­ak­ci­jos į spek­tak­lį) kaip per­ne­lyg tra­di­ci­nę, per­ daug kon­ser­va­ty­vią, ne­su­ge­ban­čią žvelg­ti į da­bar­ties re­a­li­jas ir siek­ti dia­lo­go su  mo­der­nė­jan­čia vi­suo­me­ne. Kiek pri­me­na so­viet­me­tį, kai KGB sie­kė „dia­lo­go“ su Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čia, ta­čiau to­kie ku­ni­gai kaip Al­fon­sas Sva­rins­kas ir Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius ar to­kios vie­nuo­lės kaip Ni­jo­lė Sa­dū­nai­tė ne­lin­ko į dia­lo­gą, nors tu ką, bet lin­do į po­li­ti­ką dėl ti­kin­čių­jų tei­sių gy­ni­mo, nors pas mus gi vis­kas bu­vo ge­rai. Kaip 1977 me­tais in­ter­viu „Le Fi­ga­ro“ sa­kė liau­dies ra­šy­to­jas Juo­zas Bal­tu­šis: „Baž­ny­čios du­rys ati­da­ry­tos kiek­vie­nam ti­kin­čia­jam.“ Tik ne kiek­vie­nas ti­kin­ty­sis ga­lė­jo pro jas įei­ti.

Skir­tin­gai nuo ki­tų ins­ti­tu­ci­jų, Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čia to­dėl ir su­ge­bė­jo iš­lik­ti per il­gus iš­ban­dy­mų lai­ko­tar­pius, nes to­le­ra­vo pla­čias vi­di­nes dis­ku­si­jas ir elg­se­ną. Ka­ta­li­ky­bė yra elas­tiš­ka re­li­gi­ja, su­jun­gian­ti įvai­rias frak­ci­jas. Baž­ny­čioje bu­vo ir ra­di­ka­lių re­ak­cin­gų dva­si­nin­kų, ir li­be­ra­lių mąs­ty­to­jų, ir na­cio­na­li­nę sa­vi­mo­nę kė­lu­sių ku­ni­gų, ir su po­li­ti­niais re­ži­mais ben­drau­jan­čių at­sto­vų. Ir varg­šas Straz­de­lis, šv. Pran­ciš­kaus al­ter ego Lie­tu­vo­je, ir pra­ban­giuo­se rū­muo­se gy­ve­nan­tis Že­mai­čių vys­ku­pas Jo­nas Krizos­to­mas Gin­ti­la, be­si­do­min­tis heb­ra­jų raš­tais.

O ir so­vie­tų Lie­tu­vo­je pa­si­tai­ky­da­vo ku­ni­gų, ku­rie ne­pa­si­ra­šy­da­vo pe­ti­ci­jų val­džiai dėl ti­kin­čių­jų tei­sių per­se­kio­ji­mo ir sta­tė­si tur­tin­gas kle­bo­ni­jas, ir tų, ku­rie už ti­kė­ji­mą ėjo į la­ge­rius, bu­vo „ra­di­ka­lų“ kaip A. Sva­rins­kas ir „li­be­ra­lų“ kaip Tė­vas Sta­nis­lo­vas, išklausydavęs ir nu­si­kal­tė­lių, ir tei­sių­jų iš­pa­žin­tis.

Ben­dra­me kri­ti­kos dėl Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čios po­zi­ci­jos šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je ir dis­ku­si­jų apie po­li­ti­kus, siū­liu­sius im­tis sank­ci­jų prieš spek­tak­lį, fo­ne ne­nu­ste­bi­no „Lie­tu­vos ry­to“ ter­mi­no­lo­gi­ja. Vie­no straips­nio apie Len­ki­jos at­eis­tų ir Ka­ta­li­kų baž­ny­čios gin­čus au­to­rius ra­šė: „Pro­fe­so­rius [Ja­nas Hart­ma­nas] ap­kal­ti­no, kad vie­tos Ka­ta­li­kų baž­ny­čia at­eis­tus su­ta­pa­ti­na su niek­da­riais ar­ba at­eiz­mo są­vo­ką var­to­ja kaip keiks­ma­žo­dį, jis pa­ra­gi­no liau­tis at­eis­tus įžei­di­nė­ti ir dis­kri­mi­nuo­ti. Ta­čiau [kunigas] G. Mi­chalc­zy­kas fi­lo­so­fui at­kir­to, kad Baž­ny­čia su at­eis­tų dis­kri­mi­na­ci­ja ne­tu­ri nie­ko ben­dra, nes Baž­ny­čia esą skel­bia Die­vo mei­lę. Ku­ni­gai ne­va ne tik ne­agi­tuo­ja at­eis­tų dis­kri­mi­nuo­ti, bet ir kar­tu su pa­ra­pi­jie­čiais Di­dį­jį penk­ta­die­nį mel­džia­si už vi­sų žmo­nių, kar­tu ir ne­ti­kin­čių­jų, iš­ga­ny­mą.“ Esą skel­bia Die­vo mei­lę ir ne­va mel­džia­si už iš­ga­ny­mą…

Ta­čiau kiek su­glu­mi­no „Šiau­rės At­ėnuo­se“ iš­spaus­din­to straips­nio „Ką ban­dy­mai už­draus­ti Cas­tel­lu­cci spek­tak­lį sa­ko apie Lie­tu­vos po­li­ti­nę pa­dė­tį?“ (X.12) au­to­riaus Do­na­to Pau­laus­ko įnir­šis ir pik­ti ter­mi­nai – „fa­ši­za­ci­jos ten­den­ci­jos“, „re­li­gi­nis fa­na­tiz­mas“, „kle­ri­ka­liz­mo po­li­ti­ka“, „ele­men­ta­rus kle­ri­ka­liz­mas“…

Ar vi­si Sei­mo na­riai, ku­riuos kri­ti­kuo­ja au­to­rius, pri­ta­rė da­lies po­li­ti­nių kle­ri­ka­lų idė­jai už­draus­ti Ro­meo Cas­tel­luc­ci spek­tak­lį? Tai kam ta­da tie vi­si api­ben­dri­ni­mai apie Lie­tu­vos po­li­ti­nę pa­dė­tį? Lie­tu­vos vi­suo­me­nė dis­ku­tuo­ja, o li­be­ra­lai ir lais­va­ma­niai tu­rė­tų bū­ti tuo pa­ten­kin­ti.

Kaip tei­gė is­pa­nų po­li­ti­kas ir di­plo­ma­tas Juanas Do­no­so Cortésas, nuo XIX am­žiaus po­li­ti­kos spren­di­mus le­mia bur­žu­a­zi­jos (tos pa­čios, ku­rią trau­kia skan­da­lai dėl Cas­tel­lu­cci spek­tak­lio) kla­sė, dis­ku­tuo­jan­ti kla­sė. „Li­be­ra­li bur­žu­a­zi­ja no­ri Die­vo, ta­čiau jis ne­tu­ri tap­ti ak­ty­vus, – pra­ėjus šimt­me­čiui XIX amžiaus vir­smą ana­li­za­vo po­li­ti­kos fi­lo­so­fas Car­las Schmit­tas, – ji no­ri mo­nar­cho, ta­čiau jis tu­ri bū­ti be­jė­gis; ji no­ri lais­vės ir ly­gy­bės ir vis tiek ap­ri­bo­ja rin­ki­mų tei­sę ne­tur­tin­goms kla­sėms, kad iš­lai­ky­tų įta­ką; ji pa­nai­ki­no krau­jo ir šei­mos aris­tok­ra­ti­ją ir lei­do do­mi­nuo­ti pi­ni­gų aris­tok­ra­ti­jai, kvai­liau­siai ir vul­ga­riau­siai aris­tok­ra­ti­jos for­mai.“*

Kai kas pa­ki­to nuo tų lai­kų – rin­ki­mų tei­sė bu­vo iš­plės­ta, ta­čiau ki­ti api­bū­di­ni­mai kuo pui­kiau­siai tin­ka. Pi­ni­gų aris­tok­ra­ti­ja do­mi­nuo­ja ab­so­liu­čiai, o Eu­ro­pos fi­nan­si­nę at­ei­tį, anot  „Har­per’s Magazine“ re­dak­to­riaus Ke­vi­no Ba­ke­rio, spren­džia tri­julė – Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das ir Eu­ro­pos cen­tri­nis ban­kas**. Me­ta­fi­zi­nę tie­są sie­kia­ma iš­tirp­dy­ti dis­ku­si­jo­se, ta­čiau kai kal­ba­ma apie es­mi­nius dva­si­nius da­ly­kus – vi­du­rio ke­lio nė­ra.

Vi­du­ri­nė bur­žu­a­zi­jos kla­sė, ku­ri kri­ti­kuo­ja ra­di­ka­lių ka­ta­li­kų re­ak­ci­ją į spek­tak­lį, taip pat tu­ri sa­vo re­li­gi­ją, o ši re­li­gi­ja yra spau­dos ir žo­džio lais­vės re­li­gi­ja, tad jų po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo (be­je, ir kul­tū­ri­nio) ide­a­las yra sie­kis, kad ne tik dis­ku­tuo­tų įsta­ty­mų lei­džia­mo­ji val­džia, Sei­mas, bet ir vi­sa vi­suo­me­nė tu­rė­tų bū­ti tar­si di­de­lis dis­ku­tuo­jan­tis klu­bas, o tie­sa bū­tų nu­sta­to­ma bal­sa­vi­mu.

Die­vas ne­tu­ri bū­ti ak­ty­vus.

___

* Carl Schmitt, Po­li­ti­cal The­o­lo­gy: Four Chap­ters on the Con­cept of So­ve­reign­ty, Uni­ver­si­ty of Chi­ca­go Press, 2005, p. 56.
** Ke­vin Ba­ker, „Why vo­te? When your vo­te counts for not­hing“. Har­per’s Ma­ga­zi­ne, 2012, spalis, p. 34.