Bė­gu, va­di­na­si, esu

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ

Ha­ru­ki Mu­ra­ka­mi. Ką aš kal­bu, kai kal­bu apie bė­gi­mą. Iš ja­po­nų k. ver­tė Jur­gi­ta Po­lons­kai­tė. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2012. 192 p.

Skai­ty­to­jui, pri­pra­tu­siam prie įvai­riau­sių me­ta­fo­rų, toks kny­gos pa­va­di­ni­mas ga­li pa­si­ro­dy­ti ta­ry­tum vie­na iš jų. Vi­siš­kai ne­si­no­ri pa­ti­kė­ti, kad ra­šy­to­jas ga­li kal­bė­ti apie bė­gi­mą. Juo­lab kad vien šiam spor­tui ga­li bū­ti skir­ta vi­sa kny­ga.

Bet pa­ti­kė­ti ten­ka. Pa­si­ro­do, ra­šy­to­jai ga­li bū­ti pui­kūs bė­gi­kai. O gal ra­šy­mas iš­ties ne taip jau la­bai ski­ria­si nuo bė­gi­mo, kaip ra­šo pats Haruki Mu­ra­ka­mi: „Ra­šy­mas la­bai pa­na­šus į ma­ra­to­nų bė­gi­mą. Iš es­mės kū­ry­bi­nė mo­ty­va­ci­ja glū­di pa­ties kū­rė­jo vi­du­je, to­dėl jos for­mų ir stan­dar­tų ne­rei­kė­tų ieš­ko­ti iš­orė­je.“ Štai ir at­sa­ky­mas, kur rei­kė­tų ieš­ko­ti mo­ty­va­ci­jos, no­rint nu­ga­lė­ti dė­dę tin­gu­lį ir pra­dė­ti bė­gio­ti jau nuo ry­to­jaus. Ar­ba ra­šy­ti.

Ma­ra­to­nai, triat­lo­nai, rau­me­nų pa­va­rų per­jun­gi­mai yra ne­abe­jo­ti­nai daž­niau­siai šio­je kny­go­je mi­ni­mi da­ly­kai. Vis­kas ar­ti­ma ir pa­žįs­ta­ma ga­li pa­si­ro­dy­ti tik tuo at­ve­ju, jei esi spor­ti­nin­kas. Ne­spor­tuo­jan­čiam žmo­gui tin­ka­mai įsi­jaus­ti, ti­kė­ti­na, ne­pa­vyks. Taip nu­ti­ko ir man.

Tarp gau­sy­bės ma­ra­to­nų kart­kar­tė­mis ga­li­ma ras­ti šiek tiek in­for­ma­ci­jos apie ra­šy­to­jo gy­ve­ni­mą. Gy­ve­ni­mą ne ma­ra­to­nų me­tu, ku­ris at­ro­do ga­nė­ti­nai ny­kus. Gal bū­tent dėl to, kad nė­ra (pa­grin­di­nio?) bė­gi­mo ele­men­to.

Skai­ty­da­mas, kaip Mu­ra­ka­mi pa­kei­tė pro­fe­si­ją, kaip įsi­gi­jo nau­jus (bė­gi­mo) ba­te­lius, imi gal­vo­ti, kad vis dėl­to skai­tai au­to­biog­ra­fi­ją. Bet tuo­met vėl at­si­ran­da bė­gi­mo veiks­mas. Kar­tais tai vei­kia ta­ry­tum trik­dys, kar­tais, prie­šin­gai, it me­di­ta­ty­viai har­mo­nin­gas ju­de­sys. Tie­sa, bent jau ma­ne pas­ta­ra­sis at­ve­jis iš­tik­da­vo re­čiau nei ta­sai mi­nė­ta­sis su trik­džiais.

No­ri­si prie­kaiš­tau­ti au­to­riui – ko­dėl vien ši te­ma, ko­dėl nė­ra ki­tų, la­biau iš­plė­to­tų, svar­bes­nių? Tuo­met ap­lan­ko aiš­kus su­vo­ki­mas, kad jam bū­tent ši te­ma yra ne­nu­gin­či­ja­mos svar­bos ir prie­kaiš­tai dėl to pri­lyg­tų prie­kaiš­tams dėl in­di­vi­du­a­lu­mo.

Kny­ga pa­ra­šy­ta sa­vo­tiš­ka bė­gi­ko die­no­raš­čio for­ma. Įra­šuo­se ga­li­ma ras­ti skai­čių, aki­vaiz­džiai svar­bių au­to­riui, bet vi­siš­kai ne­svar­bių skai­ty­to­jui. Ar man bu­vo svar­bu, kiek ki­lo­met­rų Mu­ra­ka­mi nu­bė­go bir­že­lį, kiek lie­pą, rug­pjū­tį? Ne.

Man bu­vo svar­bes­ni vie­to­mis pa­kuž­dė­ti lyg ir slap­ti iš­gy­ve­ni­mai, pri­ar­tė­ji­mas ne prie bė­gi­ko, su­tik­to par­ke, bet prie žmo­gaus, ka­muo­ja­mo kom­plek­sų, abe­jo­nių. Pa­vyz­džiui, sa­vo nu­ogo kū­no ste­bė­ji­mas veid­ro­dy­je. „Kad ir kiek il­gai sto­vė­tum nuo­gas prieš veid­ro­dį, vi­dus ja­me neat­si­spin­di“, – sa­ko jis. Pa­pras­čiau­sias truiz­mas, bet per­trau­ko­se tarp ma­ra­to­nų su­spings­ta.

Tai­gi, to­kio Mu­ra­ka­mio no­rė­jo­si dau­giau. Ap­si­nuo­gi­nu­sio prie­šais veid­ro­dį, prie­šais skai­ty­to­ją. Tai pa­da­ry­ti iš­drįs­ta to­li gra­žu ne kiek­vie­nas ra­šy­to­jas, o štai bė­gi­kų, skai­čiuo­jan­čių sa­vo lai­mė­ji­mus bei­gi pra­lai­mė­ji­mus, ne­trūks­ta. Tik, ži­no­ma, ne vi­si ra­šo apie tai kny­gas.

Itin siau­tu­lin­gi bo­he­mos at­sto­vų gy­ve­ni­mai mus pa­pras­tai la­bai do­mi­na. Vis dėl­to jie kaž­kuo pa­trau­kia, gal­būt drą­sa bū­ti. Bū­ti tai­syk­lių lau­žy­to­ju, neig­ti fi­ziš­ku­mo kul­tą ir vi­sa gal­va ner­ti į dva­sios gel­mes. Vie­niems tai nuo­puo­lis, ki­tiems pa­ki­li­mas.

Mu­ra­ka­mi ra­šo apie ki­to­kį gy­ve­ni­mą, ra­mų, rit­min­gą, be ypa­tin­gų nuo­puo­lių ar pa­ki­li­mų. Na, iš­sky­rus sėk­mes ir ne­sėk­mes bė­gant. To­kie gy­ve­ni­mo įra­šai ne­bus įdo­mūs skai­ty­to­jams, ku­rie ne­si­svai­gi­na bė­gi­mu. Už­tat vi­siems šio ra­šy­to­jo ger­bė­jams per­skai­ty­ti pri­va­lu. Nors jie tai vei­kiau­siai jau pa­da­rė.

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.