Ša­lis Ame­ri­ka

VYGANTAS VAREIKIS

Ne­per­de­dant ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­pa­ni­ja Ame­ri­ko­je at­krei­pia vi­so pa­sau­lio dė­me­sį. Ba­rac­kas Oba­ma vs Mit­tas Rom­ney. Šis ap­si­spren­di­mas pa­lie­čia ne vien Ame­ri­kos gy­ven­to­jus, bet ir glo­ba­lios eko­no­mi­kos at­ei­tį, do­le­rio po­zi­ci­jas ir, ma­tyt, naf­tos kai­nas, ku­rios Lie­tu­vo­je au­ga to­dėl, kad, kaip sa­ko de­ga­lų par­da­vė­jai, ar­ba vyks­ta ne­ra­mu­mai Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se, ar­ba ky­la do­le­rio kur­sas, ar­ba už­si­de­gė naf­tos pro­duk­tų per­dir­bi­mo ga­myk­la kur nors Lo­ty­nų Ame­ri­ko­je. Žo­džiu, ar­gu­men­tų, kaip ir varg­šų, vi­sa­da bus. Ame­ri­ko­je, be­je, ben­zi­no ar dy­ze­li­no galonas kai­nuo­ja apie 4 do­le­rius, o ka­dan­gi vie­nas ga­lo­nas ly­gus 3,79 lit­ro, tai­gi už lit­rą ame­ri­kie­čiai mo­ka apie 1,05 do­le­rio.

Tik­ra sva­jo­nių ša­lis. Ne­ri­bo­tų ga­li­my­bių ir dan­go­rai­žių tė­vy­nė, apie ku­rią su­kur­ta dau­gy­bė nei­gia­mų mi­tų. Juos ypač mė­go eks­plo­a­tuo­ti So­vie­tų Są­jun­ga, į kal­ti­ni­mus dėl žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­nė­ji­mų at­sa­ky­da­ma ste­re­o­ti­piš­kai: „O pas jus neg­rus mu­ša…“

Lie­tu­vo­je, taip pat ir vi­so­je Eu­ro­po­je gy­vuo­ja toks po­li­ti­nis ko­rek­tiš­ku­mas, kai chu­li­ga­nė­liai, už­puo­lę ir su­ža­lo­ję žmo­gų, ži­niask­lai­do­je įvar­di­na­mi vien tik ini­cia­lais, tuo tar­pu Ame­ri­ko­je, ku­ri lai­ko­ma li­be­ra­lios po­li­ti­kos ir mo­der­nio­sios de­mok­ra­ti­jos gim­ti­ne, in­ter­ne­to pus­la­piuo­se skel­bia­mos pe­do­fi­lų ir nu­teis­tų už sek­su­a­li­nius nu­si­kal­ti­mus nuo­trau­kos, nu­ro­dy­ti var­dai ir pa­var­dės bei gy­ve­na­mo­ji vie­ta. Kad gy­ven­to­jai ži­no­tų ir sau­go­tų vai­kus…

Pro­vin­cia­laus Mei­no vals­ti­jos Ram­for­do mies­te­lio laik­raš­tis vos ne kas­dien skel­bia in­for­ma­ci­ją apie tei­sės pa­žei­di­mus (va­gys­tės, vai­ra­vi­mas ap­svai­gus, nar­ko­ti­kų lai­ky­mas, grei­čio vir­ši­ji­mas), nurodydamas juos įvyk­džiu­sių as­me­nų (taip pat ir ne­pil­na­me­čių) pa­var­des ir skir­tų nuo­bau­dų dy­džius. O po­li­ti­kai Eu­ro­pos vals­ty­bė­se dis­ku­tuo­ja dėl kiek­vie­nos smul­kme­nos, vi­si da­ly­vau­ja sa­vo­tiš­ka­me dis­ku­si­jų klu­be, bet yra men­kai pa­si­ren­gę es­mi­niams spren­di­mams.

Dar te­be­gy­va at­min­tis, kaip Lie­tu­vos kai­muo­se nie­kas ne­ra­kin­da­vo du­rų iš­ei­da­mi į lau­ko dar­bus. Pa­si­tai­ko taip ir da­bar, bet ne vi­sur ir ne vi­sa­da.

Tuo tar­pu Mei­no vals­ti­jos An­do­ve­rio gy­ven­vie­tė­je lie­tu­viš­kų šak­nų tu­rin­tis Dei­vi­das Bot­kus, iš­vyk­da­mas au­to­mo­bi­liu į mies­te­lį, nie­ka­da ne­ra­ki­na na­mo, ku­ria­me yra ir plaz­mi­nis te­le­vi­zo­rius, ir 12 šau­tu­vų ko­lek­ci­ja, ir ba­ras su tau­riai­siais gė­ri­mais, du­rų, ne­už­da­ro ga­ra­žo, ne­ra­ki­na prie­ka­bos, ku­rio­je sto­vi motorinės rogės, nei jach­tos du­re­lių, nei sve­čių na­me­lio du­rų. Tik­tai dviem die­noms vyks­tant į Ka­na­dą na­mai, bet ne ga­ra­žas ir jach­ta, bu­vo už­ra­kin­ti. Ir taip el­gia­ma­si ne tik dėl vi­sa­ga­lio drau­di­mo.

Ma­no na­mai – ma­no tvir­to­vė. Šis bri­tų prin­ci­pas čia vei­kia la­biau ne­gu An­gli­jo­je, ku­rio­je pei­lio ne­šio­ji­mas yra kri­mi­na­li­nis nu­si­kal­ti­mas. Mei­nas yra žve­jų ir me­džio­to­jų vals­ti­ja, čia vi­si tu­ri gin­klus. Ir ne po vie­ną, tad ne­kvies­ti sve­čiai tai taip pat ži­no. Nu­si­kal­tė­liai, kaip skel­bia Na­tio­nal Rif­le As­so­cia­tion in­ter­ne­to pus­la­pis, ren­ka­si be­gin­kles au­kas.

Ži­no­ma, pa­dė­tis Det­roi­te, Niu­jor­ke, Ma­ja­my­je ar Va­šing­to­ne yra ki­to­kia, bet kai­miš­ko­sios Nau­jo­sios An­gli­jos vals­ti­jos gy­ve­na ap­sup­tos sau­gios ap­lin­kos ir gra­žios „lie­tu­viš­kos“ gam­tos. Ne­nuos­ta­bu, kad dar iki Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro čia kė­lė­si daug lie­tu­vių imig­ran­tų – fer­mo­se jie au­gi­no kiau­les, miš­kuo­se rin­ko gry­bus ir uo­gas, kir­to me­džius, vi­rė lie­tu­viš­ką šal­tie­ną su kiau­lės ko­jo­mis ir gal­vo­mis, tuo ste­bin­da­mi pran­cū­zus, čia at­si­ke­lian­čius iš Kve­be­ko… Lai­kai bu­vo sun­kūs. Prieš šim­tą me­tų lie­tu­viai žie­mą ei­da­vo žve­jo­ti eže­ruo­se, pa­gau­tas žu­vis vie­no­je fer­mo­je keis­da­vo į kiau­ši­nius, ki­to­je – į svies­tą, dar ki­to­je – į sil­kes ar sū­rį. Ant sta­lo, kaip pri­si­me­na Dei­vi­das, bu­vo pa­dė­ta sil­kės, sū­rio, vir­tų kiau­ši­nių, alaus. Po žve­jy­bos ir na­tū­ri­nių mai­nų vy­rai grįž­da­vo na­mo jau įši­lę…

Aukš­to ūgio Bil­las Har­mo­nas iš Sam­ne­rio gy­ven­vie­tės va­di­na sa­ve lie­tu­viu, nors lie­tu­viš­kai ne­mo­ka. Iš kar­nų jis pi­na krep­šius ir per 15 mi­nu­čių iš sa­vo pi­ka­po par­duo­da mu­gė­se po 80 do­le­rių. Dar­že jis au­gi­na viš­tas, po­mi­do­rus ir agur­kus. Ki­taip ta­riant, gy­ve­na kaip tik­ras lie­tu­vis…