Optimizmo tironija komentarai http://www.satenai.lt/2012/09/07/optimizmo-tironija/ DVISAVAITINIS KULTŪROS LAIKRAŠTIS Fri, 21 Feb 2025 15:20:38 +0000 hourly 1 http://wordpress.org/?v=3.7.1 Autorius: ugnek http://www.satenai.lt/2012/09/07/optimizmo-tironija/comment-page-1/#comment-1183 Thu, 28 Nov 2013 13:34:28 +0000 http://www.satenai.lt/?p=19735#comment-1183 Labai patiko.
Mane jau vimdo nuo brukamo optimistinio ir pozityvioji gyvenimo budo ir požiūrio. Taip, būtent brukamo. Nemanau kad bent puse šio optimistinio šlamšto, kuris išpopuliarėdamas įgavo sektantiškų bruožų, sutampa su realybe. Visose gyvenimo srityse, darbe, moksluose, kursuose tau liepiama būti optimistu ir t.t. ir netgi primenama kad jei toks nebūsi tai nieko nepasieksi, jei tavo nuomone kitokia tu turi ja pasilaikyti sau, pasisakyti leidžiama tik tiems kas pučia į viena dūdą. Ši populiarioji psichologija yra 21 amžiaus dvasine liga, tu turi šypsotis ir tada tu pasieksi to ar ano. O kadangi tu privalai kažko pasiekti tai turi šypsotis. Pasitenkinimas gyvenimu suvokiamas tik kaip krūva pinigu, milijonas draugu facebook’e ir tavo veidas ant viršelio.
Labai pritariu tai minčiai, kad reikia išmokti jausti pasitenkinimą savo nuobodžioj kasdienybėje.
Ir dar, pirmas komentaras labai akivaizdžiai parodo optimistinio mąstymo ribotumą – jei tu nesi optimistas pozityvistas, vadinasi tau depresija ir tave reikia gydyti. Man tai primena komunistiniu laiku homofobija.

]]> Autorius: Tere http://www.satenai.lt/2012/09/07/optimizmo-tironija/comment-page-1/#comment-955 Mon, 17 Sep 2012 10:19:05 +0000 http://www.satenai.lt/?p=19735#comment-955 O man patiko. Vien frazė “išmokyti, kaip gyventi laimingai ir išmintingai būnant nelaimingam” ko verta.

]]> Autorius: metalot http://www.satenai.lt/2012/09/07/optimizmo-tironija/comment-page-1/#comment-954 Fri, 14 Sep 2012 07:01:22 +0000 http://www.satenai.lt/?p=19735#comment-954 Gana tendencingas, depresyvus straipsnis. Autoriui derėtų išsigryninti savo pasąmonės nuostatas ir būseną. Gal jos slepia nuolatinės/prigimtinės nuodėmės doktrinos sąlygotą depresiją?

Autorius dramatiškai kovoja su savo pačio “sėkmės” materializmu ir jo charakteristikomis.

Tai matoma jau nuo pradžios:
“… tik­ros sėk­mės su­lauks tik du ar trys. Ki­taip ne­bū­na: dau­gu­mos ge­riau­siu at­ve­ju lau­kia vi­du­ti­niš­kai pa­si­tu­rin­tis ve­ge­ta­vi­mas.”

… “kaip gy­ven­ti ne­re­a­li­za­vus sa­vęs”

“Su­teik­ti ne­pa­si­se­ku­siam gy­ve­ni­mui pras­mę” …

Įdomiai pakišama bažnyčios panacėja …

O kaip jei viskas yra fantastiška dovana ir gebėjimas kasryt atsimerkus matyti pasaulį (kiek norint giliai ir daugiaplaniai) ir tobulėjimas tame jau yra šauniausia savirealizacija?

Kur dingo pirmapradė nuostaba ir kodėl ją pakeitė gyvenimo nuovargis?

]]>