O juk reikėtų siekti suprasti ir pripažinti oponento svarbiausius teiginius (pačiam apvalius nuo netobulų išraiškos būdų, prie kurių taip sėkmingai galima ilgai kabinėtis, „įrodinėjant“ kad taip kalbėti gali tik „neblaivus“, sąmokslo teorijomis aklai patikėjęs, sovietinio mąstymo liekanų dar turintis, mitų užvaldytas pilietis).

Tad, dialogas neįvyksta; yra tik oponentų monologai.
Bet šiaip – oponentai diskutuodami papildo bendrą vaizdą; skaitantiems belieka nutarti, kaip sudėlioti akcentus (t.y., ką verta ryškiai pasibraukti, o kas yra tik neesminės [kaip sakoma, 'dar pasitaikančios'] „klaidos, aplaidumas“) ir patiems pasirinkti, ką laikyti „mitu“ / sąmoningu faktų iškreipimu (siekiant pageidaujamai formuoti visuomenės požiūrį), o ką – „blai­viu“ požiūriu / pažvelgimu į esmę, giliau, nei pagrindinės masinės informacijos priemonės pateikia.

O šiuo metu – panašu, kad diskusijos oponentai turimą požiūrį geriausiu atveju patobulins, bet, tikrai neatsisakys savo pagrindinių teiginių :-|