http://www.satenai.lt/2012/07/27/zmogaus-vaizdiniai-istorijoje/ DVISAVAITINIS KULTŪROS LAIKRAŠTIS Fri, 21 Feb 2025 15:20:38 +0000 hourly 1 http://wordpress.org/?v=3.7.1 http://www.satenai.lt/2012/07/27/zmogaus-vaizdiniai-istorijoje/comment-page-1/#comment-1095 Mon, 20 May 2013 04:47:18 +0000 http://www.satenai.lt/?p=18754#comment-1095 Kažin ar kas pasikeis, jei apie save galvosi kaip apie gyvenimo meistrą. Tas dualumas niekur nedings. Kaip yra šalta ir karšta kategorijos, taip yra ir mąstantys ir mažiau mąstantys arba beveik nemąstantys individai, su kuriais meistras nenorės tapatintis, o jei susitapatins, priims nemąstymo modelį, tai koks jis meistras ir kur tai veda ? Pagaliau ką reiškia individualizuoti arba personalizuoti save ? Tai reiškia rasti save kaip tašką laike ir erdvėje, ir tik tada galima braižyti kažkokius vektorius. Žinoma, tam reikia dar suprasti kas yra laikas ir erdvė. Kasdienybėje šiems supratimams gali pritrūkti vietos. Nėra būtinybės demonizuoti nemąstančiųjų, bet apibrėžti juos reikia, kad galima būtų orientuotis. Postmodernizmas (o gal liberalusis kapitalizmas?), prisidengdamas įvairiomis tolerancijomis, nemąstymui dažnai prisega “kitokio (kitoniško) mąstymo” etiketę ir štai “tamsi” visuomenė gali būti traktuojama kaip “kitaip mąstanti”. Taigi šioje “gyvenimo meistro” filosofijoje slypi gilus dezorientuojantis elementas. “Nėra” ponų, “nėra” aristokratų, “nėra” vergų yra tik nežinomi kariai masiškai kovojantys ir žūstantys dėl nežinia iš kur kylančių stichijų.

]]> http://www.satenai.lt/2012/07/27/zmogaus-vaizdiniai-istorijoje/comment-page-1/#comment-935 Sun, 02 Sep 2012 01:08:15 +0000 http://www.satenai.lt/?p=18754#comment-935 Įžvalgos dėl mąstymo pasikeitimo patiko, straipsnis gerai iliustruoja tą pokytį. Bet kyla abejonė, ar galima taip demonizuoti, priešinti senuosius “aristokratus” (karius, mąstytojus) naujam gyvenimo meistrui – ar gyvenimo meistras senųjų tiesos ieškotojų “nesąmoningumo” sąskaita nepakelia savęs aukščiau už juos? Tai tarsi kompleksas, peraugęs iš seno žmonių skirstymo būdo į naują: jei anksčiau priešindavo sluoksniais (vergvaldys-vergas), tai dabar paplito priešinimas tarp praeityje gyvenusių žmonių ir dabartinių. Kartu niekur neišnyko konkurencija kasdienoje – jei yra meistras, tai matyt yra ir ne taip kasdienybę įvaldęs anonimas. Žodžiu, kol kas matau tik padidėjusį kovų lauką, tiesiog jis persikėlė į mažiau akivaizdžias dimensijas. Nesutikčiau su gyvenimo meistro samprata – primena skirtingų antikinių vertybių (saikas, stoicizmas, hedonizmas) ir modernaus tolerantiškumo (mistika, Dievas, metafizika, kasdieninė buitis – skirtingi būties ir buvimo lygiai, skirtingų mąstymo sistemų sąvokos) samplaiką. Galbūt savaip supratau esė, tiesiog man panašiau į globalaus, pakantaus įvairovei, vartotojiško, ir itin konkuruojančio požiūrio pakylėjimą iki tradicinės filosofijos lygio, kas klaidina, nes įvedama labai subjektyvi mąstymo sistema ir nebelieka prasmės kalbėti apie jokią teisybę – ji išties tevirsta “mistika”, bet tikrai ne metafizika.

]]>