Garliavos drama: įstatymai negalioja nei teismams, nei antstolei, nei policijai, nei prokuratūrai
http://www.komentaras.lt/?p=17887

Ir pateiktą citatą reikėtų patikslinti:
„Galima meluoti ir net žudyti vardan tiesos“ ->
„valdžios, galios struktūrose įtakingų užtarėjų turintieji mano, kad jiems galima …, siekiant užmaskuoti jiems nepatogią tiesą – vardan savo savanaudiškų interesų“

Šią istoriją išgirdę Vokietijos televizijos žurnalistai pasibaisėjo: „apie ką Jūs kalbate?!“ Kitaip sakant, tai reikštų: „tai kokio profesinio lygmens yra jūsų valstybės teismai?“, „kokio profesinio lygmens jūsų Vaiko teisių apsaugos tarnyba?!“, kitos su tuo susiję institucijos? Juk tai, kas vyksta – ne tik neteisiška, bet elementariai amoralu, nežmogiška, tiesiog barbariška, necivilizuota. Iš tiesų, antstolės pareigybinį „profesionalumą“, pagrįstą vienintele praktine galimybe – smurtu, fizine ir psichologine prievarta, nesuderinama su jokiu „teisingumo įtvirtinimu“ – jau gerai matė visi valstybės žmonės. Bet ką begalima šioje situacijoje pasakyti apie Lietuvos valstybės Vaiko teisių apsaugos kontrolierę? Irgi tik viena – tokie pareigūnai, turintys galią priimti sprendimus – tautos tragedija, jos gyvenimo griovėjai.“

Autorius rašo: „Lietuvoje … retenybė … teisinių prioritetų iškėlimas aukščiau negu minios nuomonė“; „Teisinės valstybės principų nebėra, minia pati vykdo teisingumą“, „teisinė anarchija, minios valdžia“
Bet šių teisinių prioritetų, teisinės valstybės principų reikalaujama laikytis tik „miniai“, ir nepasakoma, kad pats 2011.12 mėn. priimtas V.Kondratjevo teismo sprendimas [galimai] grubiai pažeidžia teisinės valstybės principus (kaip kad konstatuoja specialistai):
– buvęs prokuroras Stanislovas Stulpinas: vaiko gyvenimo vietos nustatymas neįeina į Civilinio proceso kodekse nustatytus skubiai vykdomų teismo sprendimų ir nutarčių atvejus. Šitaip galimai šiurkščiai pažeista teismo proceso dalyvių teisė į nešališką teismą, nes nebuvo užtikrinta proceso dalyvių teisė apeliuoti į aukštesnės instancijos teismus (ir tai buvo padaryta pakartotinai toje pačioje byloje, nepateikus aiškių tokio sprendimo motyvų).
– vaikas būtų perkeltas į akivaizdžiai pavojingą aplinką (nes L.Stankūnaitei skirta asmens apsauga);
– sprendimas priimtas net negavus įstatymo reikalavimus atitinkančios specialistų išvados, nepatikrinus numatomų vaiko gyvenamosios aplinkos sąlygų. Ir tai galimai pažeidžia vaiko teises bei interesus, kuriuos gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Civilinio proceso kodeksas bei kiti įstatymai.
– Psichologijos mokslų daktarė iš JAV Vilija Ball (kuri dirbo su seksualiai prievartautais vaikais bei suaugusiais Amerikoje, kurie tai patyrė vaikystėje): „Tai negirdėtas dalykas teisinėje valstybėje, kad vaiko nusiskundimai nebuvo iki šiol ištirti ir mergaitė bandoma vėl sugrąžinti į jos motinos rankas prieš jos norą bei grasinama naudoti prievartą. Tas faktas, kad psichologų ekspertizės išvados šioje byloje buvo ir yra taip pat ignoruojamos. Visų pirma vaikui turi būti garantuota teisė į saugumą (ir tik po to teisės į mokslą, bendravimą su bendraamžiais ir t.t., gali būti diskutuojamos). Negali būti net jokios kalbos apie mergaitės saugumą pas jos motiną, kol ši pedofilijos byla nėra ištirta.“

Autorius teigia: „Sunku susigaudyti, kas šiandien Lietuvos politiniame ir viešajame gyvenime yra tiesa ir kas nėra tiesa“
Norint – susigaudyti galima. Pvz. Lietuvos Respublikos pareigūnų (antstolės Sonatos Vaicekauskienės, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininko Taurio Stauskio) ir L.Stankūnaitės teiginius galima sugretinti su filmuota medžiaga: http://www.youtube.com/watch?v=BRt1uhYmJ50