Autorius: ns

ns — Fri, 24 Sep 2010 14:02:11 +0000

Hmm… Įtartinas atrodo šiuolaikinio žmogaus artumas ikikrikščioniškajai pasaulėjautai, lyg krikščionybė būtų buvusi klaida ar nesusipratimas, kurį galima apeiti. Iš kitos pusės, skritulių ir jų centrų sureikšminimas visai puikiai paaiškintų norą panaikinti tiesę ir istoriją. Sėkmės žvelgiant sau į bambą be teleskopo.

Autorius: noė

noė — Fri, 17 Sep 2010 08:39:07 +0000

Na ir priskaldyta malkų. N. Kardelis, jaučiu, parašė kaip žmogus, o recenzentas iš paskutiniųjų nori pritempti jo koncepciją prie savo apgailėtinų mitologinių trupinių. Negana to, nė kiek nejaučiant sąžinės graužaties ir tikra to žodžio prasme šmeižiant ar tyčia suprimityvinant krikščioniškąjį pasaulėvaizdį: „krikščionio pasaulio vidurys yra būtinai nutolęs nuo jo laike per du tūkstančius metų į praeitį (na, ir į neapibrėžtą nesulaukiamą ateitį), o erdvėje – per kelis tūkstančius kilometrų į pietvakarius (Roma) ar pietus (Jeruzalė); taigi pasaulio vidurys, o kartu ir Dievas krikščioniui būtinai yra ten ir tada, vadinasi, nėra ir negali būti čia ir dabar (žr. aistringą nesusipratimą p. 200 apie tai, kad „tikėjimas visada yra istoriškas“, kitaip sakant, būtinai nukreiptas į tada). Ir t.t. Bet gerai nors tiek, kad sužinojau esant tą knygą. Būtinai perskaitysiu be D. Razausko įmautės.

Vieninteliu keliu pas Dievą komentarai

Autorius: ns

Autorius: noė