Visi laiškai – žirafos

KĘSTUTIS NAVAKAS

labas mažoji raide

sakai tyla iš antikos ir lyg jaučiu tą tylą ji tarsi visu kūnu į mus žvelgiantis graikų marmuras nors man atrodo kad istorija suklastota ir nebėra nei to marmuro nei tų graikų tik tyla tyla keistos ausų nišos iš kurių nebėra ką išimti viskas jau išimta sunaudota ir sunaikinta

turbūt keisčiausia gyvybės forma yra koralai štai čia man didžiausia pasaulio tyla nes net žolė auga garsiau už juos žolė šneka pjausto pirštus ja galima švilpti joje gyvena starevičiaus vabalai o koralai tyli savo nykstančiuose rifuose ir nė viena žuvis jų neprakalbins ir jūros druska jų neįtrins ir inkų auksas iš nuskendusių karavelių neperleis jiems mendelejevo lentelės raidžių

mokslininkai sako kad kiekvienoje juodojoje skylėje galbūt slypi kita visata o man visata yra koralai juose tiek antikinės tylos juose visas graikų marmuras herkulanumai ir pompėjos mokslininkai sako jog viskas kadaise buvo taip o ne kitaip bet juk žinau kad nebuvo niekaip nes neįmanoma apibrėžti žmonių gyvenimo nes tikrosios juodosios skylės yra tik žmonės ir koralai tik juose telpa teleskopais neįžiūrimos visatos

mokslininkai man yra neįmanomai baisūs seniai reikėjo konfiskuoti jų teleskopus mikroskopus ir gal net stroboskopus nes jie atima iš mūsų distancijos jausmą jie viską priartina o priartėję dalykai yra įmanomi tik ištirti bet ne išgyventi jei kas nors man priartintų nabokovą ar cortázarą veikiausiai nebetekčiau abiejų virstų juodosiomis skylėmis ir vėl pasitrauktų į spektrais matuojamą dangų

akviliuke kai dabar susitiksim prašau tylėkim nes taip pasislinktume arčiau koralų ir to paties nuo žvilgsnių suirusio graikų marmuro prisitylėkim ligi penkiašimtųjų metų prieš kristų tada dar nebuvo juodųjų skylių skaičiaus pi ir rekonkistos karavelės dar neskendo

tie patys mokslininkai sako kad kai nesugebi suprasti ką žmogus kalba reikia jam atsukti dešiniąją ausį dešinioji ausis viską įstengia tad ko gero visos mano ausys yra dešiniosios nes suprantu tavo kalbas net kai kiti nesupranta kitiems visad būsi slenkstis į kurį nusidaužys kojų pirštus ir kairiąsias ausis

yra pasakojimas apie japonų dailininką kurį imperatorius bandė pasikviesti į rūmus tam reikėjo kad dailininkas nupieštų geriausią savo paveikslą jis paėmė teptuką ir vienu judesiu lape nupiešė tobulą apskritimą man atrodo kad tyla yra apskritimo formos o kadangi dievas ir yra tyla tai jis taip pat apskritimo formos ir kiekviename apskritime slypi visata

tiesą sakant tobulas apskritimas man taip pat nepakeliamai baisus turbūt mirčiau jį pamatęs todėl visaip stengiuosi būti kuo labiau paviršutiniškas seklus išsilaižyti iš smegenų vingių vadinamojo intelekto drumzles nes visa tai yra triukšmas triukšmas padangų cypsmas naikintuvų varikliai benzino garai bintai ir gipsas

ir jei galvočiau į ką man labiausiai panašus toks ėjimas į tylą į apsivalymą nuo visko ką žinau ir sugebu tai labiausiai jis man būtų panašus į meilę labai didelę meilę kai kasdienybės automatizmas išnyksta ir vėl tenka kurtis naują gyvenimą remiantis nebe patirtimi o svaiguliu bei rizika

baudelaire’as pakankamai imperatyviai apie tai rašė bet ir jam neatėjo į galvą svaigintis koralais ar apskritimais nors esu visiškai tikras jog jo pagalvota ir apie tai kaip ir apie tarpus tarp eilučių raidžių žmonių juodųjų skylių skaičiaus pi skaitmenų po kablelio nes tai irgi svaigulys lyg leistumeis nuo monblano po kiekvieno metro siaurėjančiomis slidėmis

užvakar tylos buvo per daug tad užsidėjau iron maiden ir dar taip kad girdėjosi turbūt ir panevėžy net kaimynų kepti šašlykai turėjo liautis kepę o kai tos gitaros nurimo patyriau tylą panašią į meilę ar į mirtį ar į laišką kurio niekad neparašysiu ir neišsiųsiu

labai karšta mano palėpėj saulė įkaitina stogą ir jis tampa antrąja saule kiek keista kad įkaitęs kraujas suteka ne tik į smilkinius bet ir į plaštakas po to baisu kad nuo pirštų neišsilydytų kompiuterio klavišai ar neužsidegtų skaitoma knyga nors skaityti degančią knygą man labai patiktų

žinoma kad yra knygos paveikslai filmai muzika ir net meiseno porcelianas o tai būtent tie dalykai kuriais mes žavėsimės kuriais gyvensim ir kurie niekad mumis netaps nes dažniausiai trukdys mums tapti padės tik sutapti net neįsivaizduoji kiek žmonių gyvena gyvenimus kuriuos jiems kas nors parašė sudainavo ar net nužiedė

ir visai man nesvarbus tas esencinis grynumas mielai teršiuosi nabokovu ir cortázaru ir iron maiden ir naikintuvų varikliais bintais ir gipsu ir tavimi ir šiaurės atėnais ir netobulais apskritimais ir tobulu lietumi ir niekas čia jau manęs neišgelbės esu tobulai ydingas

tiktai kartais naktį sėdėdamas prie lango ir rūkydamas jau trečią pakelį išgirstu savo kaulus švilpiant kažkoks geras garsas lyg leistumeis nuo monblano po kiekvieno metro vis gražiau grojančiomis fleitomis

bet staiga garsas liaujasi ir stoja tyla

tyla iš antikos

nesibaigianti